Vyriausybė pritarė siūlymams sustiprinti vartojimo kredito gavėjų teisių apsaugą, tiksliau reglamentuoti kredito išdavimo priežiūrą bei kontrolę, skatinti konkurencingumą tarp kredito davėjų. Įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.
Tikimasi, kad siūlomas reguliavimas padidins vartojimo kredito produktų skaičių, sumažins dabar siūlomų produktų kainas, padidins bankų efektyvumą bei sudarys galimybę kurti visai Europai skirtus vartojimo kredito produktus, kuriems būtų taikomos vienodos sąlygos bei reikalavimai.
Įstatymo projekte numatoma, kad kredito davėju galės būti tik juridinis asmuo. Kredito davėjai vartojimo kredito teikimo veikla galės verstis tik po to, kai priežiūros institucija įrašys juos į viešąjį kredito davėjų sąrašą, jei kredito davėjas atitiks įstatymo numatytus reikalavimus. Kredito davėjų priežiūros institucija būtų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri šiuo metu atlieka vartotojų skundų nagrinėjimą išankstine ne teismo tvarka vartojimo kredito srityje.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra užtikrinamas pakankamas vartotojų informavimas apie jiems teikiamas paslaugas, įstatymo projektas nustato „Standartinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formą, kuri būtų vienoda visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kurios kredito davėjai (kredito tarpininkai) negalėtų keisti.
Taip kredito gavėjai, pasak Vyriausybės, gautų vienodose formose pateikiamą pasiūlymą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo ir galėtų jį lengvai palyginti su kitų kredito davėjų pasiūlymais.
Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai taip pat neįpareigoja kredito davėjų tikrinti kredito gavėjų mokumą. Tokiu būdu nemokiems kredito gavėjams sudaroma galimybė gauti vartojimo kreditą ir taip didinti savo įsiskolinimą. Vartojimo kredito įstatymas įpareigotų kredito davėjus prieš sudarant vartojimo kredito sutartį įvertinti kredito gavėjo mokumą. Tai padėtų užtikrinti atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą.
Vyriausybės pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, jog įstatymo projektas nenustato žemutinės vartojimo kredito ribos, taigi į įstatymo reguliavimo sritį patektų ir vadinamieji „greitieji kreditai“, kurių teikimo kontrolės dabar galiojantys teisės aktai nenumato.
Be to, Vartojimo kredito įstatymu būtų įtvirtinta dar viena naujovė – kredito gavėjo teisė per 14 dienų atsisakyti vartojimo kredito sutarties. Tai leistų kredito gavėjui ir po sutarties sudarymo tirti rinką ir galbūt gauti geresnį pasiūlymą. Tačiau tokiu atveju kredito gavėjui išliktų pareiga grąžinti jau suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti palūkanas už laikotarpį nuo vartojimo kredito suteikimo iki jo grąžinimo kredito davėjui.
