Vyriausybė siūlo atskirti reklamą kitose visuomenės informavimo priemonėse nuo televizijos reklamos, kadangi ji pasižymi didesniu poveikiu, prieinamumu bei aprėptimi, nustatyti specialius reikalavimus užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimui.
Šie siūlymai turėtų įsigalioti Seimui priėmus Visuomenės informavimo įstatymo bei Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimus, kurie suderintų nacionalinę teisę su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl žiniasklaidos paslaugų teikimo, taip pat aiškiau reglamentuotų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą bei, įvertinus įgyvendinimo praktiką, pakeistų kai kurias teisinio reguliavimo nuostatas.
Įstatymo projektu visiems Europos Sąjungoje įsisteigusiems transliuotojams užtikrinama teisė į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami Lietuvos Respublikos paslaugų teikėjo. Taip pat numatytos priemonės, kurių galėtų imtis Lietuvos institucijos, jei iš Europos Sąjungos narių transliuojamos programos pažeistų Lietuvos nacionalinę teisę.
Vyriausybė siūlo nustatyti specialius reikalavimus užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimui. Jei šios paslaugos galėtų daryti neigiamą poveikį fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, jos turi būti teikiamos tokiu būdu, kuris užtikrintų, jog nepilnamečiai tokių užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų jiems paprastai prieinamu būdu negalėtų klausytis ar žiūrėti. Naujomis nuostatomis siūloma atskirti reklamą kitose visuomenės informavimo priemonėse nuo televizijos reklamos, kadangi ji pasižymi didesniu poveikiu, prieinamumu bei aprėptimi.
Įstatymo projektu numatomas valstybės finansinės paramos skyrimas nacionalinių, vietinių ir regioninių laikraščių pristatymo prenumeratoriams kaimo gyvenamosiose vietovėse išlaidoms iš dalies atlyginti. Siūloma paramą skirti laikraščių ir žurnalų leidėjams, kurie dėl atsiskaitymo už spaudos pristatymą tartųsi su pristatymo paslaugų teikėjais, taip užtikrindami spaudos sklaidą kaimo vietovėse.
Įstatymo pakeitimais viešosios informacijos rengėjai ir platintojai skatinami skleisti informaciją taip, kad ji taptų prieinama neįgaliesiems.
