Anot socialdemokrato, mokestį reikėtų vėl taisyti, nes jis neatitinka tarptautinių institucijų rekomendacijų.
„Europos ekspertai visi daug metų rašė, kad mūsų šitas NT mokestis yra ne visiškai tikslingas ir ne toks, koks yra Europos šalyse. Tai jį reikėtų vėl taisyti, bet (...) NT lietuviui yra šventas dalykas ir jį palietus, didžiausia diskusija ir vyko“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Sysas.
„Nežinau, ar mūsų politinė vadovybė imsis dar kartą grįžt prie šito mokesčio, bet iš to, kas buvo padaryta priimant šitą mokestį, tikrai rezultatas ne tas, kokio tikėjosi ir Vyriausybė, ir tie, kas siūlė šitą įstatymą“, – pabrėžė jis.
BNS rašė, kad Seimas šių metų birželį priėmė daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlusias NT mokesčio įstatymo pataisas. Vyriausybės teiktas tiek pirminis, tiek vėlesnis pakoreguotas projektas valdančiųjų buvo pakeistas, visuomenei ir daliai politikų jį sukritikavus.
Pasak A. Syso, parlamentas pakeitė pagrindines Vyriausybės siūlyto mokesčio modelio nuostatas, tad nuo kitų metų, tikėtina, iš jo bus surenkama mažiau pajamų nei iki šiol: „Iš to mokesčio greičiausiai bus surinkta mažiau negu, negu buvo surenkama anksčiau.“
Taip parlamentaras kalbėjo savivaldybėms ruošiantis kitąmet nustatyti minimalius mokesčio tarifus gyventojų ir komerciniam turtui.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Plungės rajono meras Audrius Klišonis sakė, kad Seimo priimtas mokestis yra „turbūt baisiausias variantas“, savivaldybės daugiau pajamų nesurinks.
„Surinkimas nekilnojamo turto mokesčio bus mažesnis negu ankstesniais metais“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė A. Klišonis.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės Finansų valdymo grupės vadovas Julius Lukošius sakė, kad sostinė nusprendė gyventojų būstą apmokestinti minimaliu 0,1 proc. tarifu, nes didesnis tarifas miesto pajamų reikšmingai nedidintų, tačiau būtų nepopuliarus.
Jis teigė, kad kitąmet iš NT mokesčio miestas planuoja surinkti panašiai, kaip šiemet.
„Didesnis tarifas, būtų sukėlęs tik daugiau pasipiktinimo tarp gyventojų, nei realiai pakeitęs Vilniaus miesto biudžeto pajamų sandarą. Dėl to mes pasirinkome tą nuosaikų variantą ir taikome žemiausias ribas“, – LRT radijui sakė J. Lukošius.
Anot jo, sostinė nusprendė 0,2 proc. punkto iki 0,5 proc. sumažinti ir komercinio NT apmokestinimą, siekiant išlaikyti verslo gyvybingumą.
Tuo metu A. Klišonis sakė, kad Plungėje NT mokestis būstui ir komerciniam turtui taip pat bus minimalus, nes rajonas nori išsaugoti veiklias įmones. Anot jo, išlaikius dabartinį 0,55 proc. tarifą, mokestinė našta vietos verslui augtų 3,5 karto.
BNS rašė, kad dabar gyventojų NT apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifais, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.
Tuo metu komercinio NT apmokestinimo tvarka nuo 2026 metų nesikeičia – jam bus taikomas 0,5–3 proc. mokestis, o konkrečius tarifus iki gruodžio turi nustatyti savivaldybės. Be to, šis turtas bus apmokestintas papildomu 0,2 proc. tarifu, o jo lėšos bus skirtos Gynybos fondui.
Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai. Tačiau smarkiai padidėjus mokestinei NT vertei, savivalda nustato mažesnius tarifus, kad našta verslui smarkiai nedidėtų.
