Jis taip pat prognozuoja, kad Estijos ir Latvijos ekonomikų augimas vis dar gerokai atsiliks nuo Lietuvos ir atitinkamai sieks 2 proc. ir 2,3 proc., pranešė bankas.
Banko ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, jog šiemet Lietuvos ekonomikos augimas išlieka vienas sparčiausių visame regione, tačiau jau matomi pramonės silpnėjimo ženklai.
„Kitais metais importo muitai ir silpnėsianti pasaulinė prekyba sumažins Lietuvos ekonomikos augimą beveik puse procentinio punkto. Tačiau sprendimas liberalizuoti ateities pensijoms skirtų pinigų panaudojimą tuo pačiu metu sukelia ir ekonomikos perkaitimo riziką“, – pranešime sakė N. Mačiulis.
„Matysime sparčiau augantį vartojimą, tačiau mažiau džiugi pasekmė bus ir didesnė infliacija. Kai per trumpą laikotarpį išleidžiami du dešimtmečius kaupti pinigai, tai turi įtakos ne tik ekonomikos, bet ir kainų augimui“, – teigė jis.
Kitų metų Lietuvos infliacijos prognozė didinama 1,2 punkto iki 3,5 procento. Taip pat prognozuojama, kad atlyginimų augimas lėtės iki 8 proc. kitais metais ir 6,5 procento 2027-aisias.
„Jau 2027-aisias tikėtina penkmetį besitęsusio Lietuvos ekonomikos išskirtinumo pabaiga – augimas bus lėčiausias, o kainų augimas didžiausias tarp Baltijos šalių. Vartojimo ir kainų svyravimai bus mažesni, jei net ir nusprendę nekaupti antrosios pakopos pensijų fonduose, gyventojai pinigus išleistų ne trumpalaikiams poreikiams, o investuotų“, – teigė N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad dėl JAV importo muitų ir didesnės konkurencijos ES rinkoje Lietuvos eksporto augimas kitais metais bus lėčiausias per pastaruosius 15 metų, o valdžios sektoriaus biudžeto deficitas artimiausius dvejus metus nemažės ir sieks apie 3 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
