Dar 1985 metais Pasaulinė energetikos konferencija perspėjo visus, kad naftos jau liko vos trisdešimčiai metelių. Vadinasi, jos atsargos turėtų išsekti 2015-aisiais? Kol kas šis scenarijus neatrodo labai tikėtinas, ypač kol naftos užtenka ne tik automobiliams ir elektrinėms varyti, bet ir pelikanams Meksikos įlankoje „perdažyti“.
Ir visgi tikėtina, kad ta diena ateis. Iš degalinės pistoleto nebebėgs skaidrus stipraus kvapo skystis, ir teks arba keistis pačiam, arba keisti transporto priemonę.
Keistis galima po truputį. Kalbame apie hibridinius automobilius su dviem varikliais – benzininiu ir elektriniu. Priklausomai nuo važiavimo pobūdžio, jie operatyviai perjungiami ir taip naudojama žymiai mažiau kuro.
Populiariausias iš jų – „Toyota Prius“, tapęs net ir prestižo ženklu. Perkant naują 1,8 l darbinio variklio tūrio „Prius“ Lietuvoje iš oficialių „Toyota“ atstovų tenka palengvinti kišenę 91-106 tūkst. litų. Tuo tarpu panašaus galingumo „Toyota Corolla“ atsieitų apie 60 tūkst. litų. Maždaug tiek pat kainuotų iš JAV siųstis „Toyota Camry Hybrid“. Kiti pasirinkimai – pirkti prabangų „Lexus“ hibridą arba užsienyje ieškoti „Honda Civic Hybrid“ bei „Ford Escape Hybrid“.
Hibridai – pasirinkimas savotiškas. Štai „Prius“ 100 km vidutiniškai sunaudoja 4,7 l benzino. Kaip pastebėjo automobilių entuziastai, panašų efektyvumą būtų galima pasiekti tiesiog važinėjant mažyte dyzeliniu kuru varoma mašina, tarkim „Volkswagen Lupo“. O visą laiką važiuojant greitai, „Toyota“ hibridas gali naudoti daugiau kuro, nei naujas BMW.
Hibridais taip pat gali būti piktnaudžiaujama. Plačiai nuskambėjo įvykis, kai serui Paului McCartney „Lexus“ padovanojo naują hibridą ir jį pristatė... privačiu reaktyviniu lėktuvu. Taip į aplinką buvo išmesta daugiau CO2, nei kad per visą gyvenimą P. McCartney būtų vairavęs didžiulį visureigį.
Vien elektra varomų automobilių Lietuvos keliuose pastebėti vis dar sunku. Nors elektromobilius gamina ne tik žymieji „Tesla“ ar „Think“, bet ir „Toyota“, „Mitsubishi“, „Ford“, susiduriama su įkrovimo problemomis. Laikyti elektromobilį prijungtą prie elektros tinklo visą naktį lietuviams, ypač gyvenantiems ne nuosavuose namuose, gali būti per didelė prabanga. O pirmosios elektromobilių įkrovimo stotelės Lietuvoje pasirodė vos prieš mėnesį.
Prieš porą metų visas pasaulis aikčiojo išvydę pirmąjį sportinį elektromobilį „Tesla Roadster“. Tada jį užsisakė ir lietuvis, neurolingvistinio programavimo specialistas Vidas Jankauskas. V. Jankauską „Tesla“ turėjo pasiekti šiemet, tačiau šis spėjo jo atsisakyti. Taip lietuvis sutaupė apie 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).
Kas žino, galbūt elektromobilių revoliucija pasaulyje ir Lietuvoje prasidės salonus pasiekus laukiamam „Nissan Leaf“? Mažas ir patogus elektromobilis JAV bei Japonijoje bus pradėtas pardavinėti jau šių metų pabaigoje. Į Lietuvą jis turėtų vėluoti porą metų.
Viltis, kad vieną dieną nebereikės tenkintis hibridais ir nepatogiai „įkraunamais“ elektromobiliais išlieka. Ateitis priklauso vandeniliniams varikliams. Jie – visiškai švarūs, varomi vandeniu, iš kurio elektrolizės keliu skiriamas ir deginamas vandenilis, vėl virstantis vandeniu. Kalifornijoje, kur prasidėjo ši revoliucija, jau vyksta tokių automobilių lenktynės, Hamburge kursuoja vandeniliniai autobusai.
Vienas toks, tiesa, bandomasis, automobilis tikrai važinėja ir Lietuvoje. Dar 2004 m. Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas Alfredas Lankauskas visuomenei pristatė su talkininkų komanda sukurtą vandenilinį automobiliuką. Jo kaina – 50 tūkst. litų, kuriuos paaukojo Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų įmonės.
Vis aiškiau, kad važiuoti švariai – įmanoma. Ir tai nebūtinai reiškia sėdėti už madingo „Prius“ vairo, kai namie laukia „Hummer“ visureigis. Kada Lietuvos keliuose pasirodys pirmosios elektromobilių ir vandenilinių variklių bangos, kol kas dar nežinia. Faktai verčia tikėti, kad jos ten anksčiau ar vėliau pasirodys.
