Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 15 metų ir vyresnių asmenų darbingo gyvenimo numatoma vidutinė trukmė visoje Europos Sąjungoje (ES) pernai buvo 37,2 metų.
Tačiau numatoma vidutinė darbingo gyvenimo trukmė skirtingose bendrijos šalyse labai skyrėsi.
Kiek metų dirbama iki pensijos
Šešiose ES šalyse vidutinė darbingo gyvenimo trukmė buvo 40 metų arba ilgesnė: Nyderlanduose (43,8 metų), Švedijoje (43,0 metų), Danijoje (42,5 metų), Estijoje (41,4 metų), Airijoje (40,4 metų) ir Vokietijoje (40,0 metų).
O mažiausia vidutinė darbingo gyvenimo trukmė buvo Rumunijoje (32,7 metų), Italijoje (32,8 metų), Kroatijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje (po 34,8 metų).
Skaičiuojama, kad lietuvių vidutinė darbingo amžiaus trukmė sieks 38,5 metų. Ji yra ilgesnė nei lenkų (35,5 metų) ar latvių (37,4 metų).
Skaičiuojant tikėtiną darbingo amžiaus trukmę moterims ir vyrams, taip pat pastebimi nemaži skirtumai.
Vyrų numatoma darbingo gyvenimo trukmė ES vidutiniškai buvo 39,2 metų, ilgiausia – Nyderlanduose (45,7 metų), Danijoje (44,2 metų) ir Švedijoje (40,0 metų), trumpiausia – Rumunijoje (35,9 metų), Kroatijoje ir Bulgarijoje (po 36,0 metų).
Kalbant apie moteris, vidutinė darbingo gyvenimo trukmė ES buvo 35,0 metų, ilgiausia - Estijoje (42,2 metų), Švedijoje (42,0 metų) ir Nyderlanduose (41,8 metų).
Trumpiausia trukmė buvo Italijoje (28,2), Rumunijoje (29,2) ir Graikijoje (31,1).
„Eurostat“ prognozėmis, lietuviai vyrai iki pensijos dirbs vidutiniškai 38,4 metų, o moterys – 38,7 metų.
Per pastaruosius 10 metų numatoma vidutinė darbingo amžiaus trukmė ES pailgėjo 2,4 metų – nuo 34,8 iki dabartinių 37,2 metų.
Pensinį amžių ilgina dėl ilgesnio gyvenimo
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių, gimsta vis mažiau vaikų, o vyresni gyventojai gyvena vis ilgiau.
Taigi, mokančių mokesčius ir įmokas skaičius mažėja, o jas gaunančių – didėja.
Dėl to daugelis šalių patiria nemažai iššūkių dėl pensijų sistemų adekvataus finansavimo.
Kai kurios valstybės nusprendė pensinį amžių susieti su tikėtina gyvenimo ar darbingo amžiaus riba. Paprastai tariant, kuo ilgiau žmonės gyvena, tuo vėliau jiems leidžiama išeiti į pensiją.
Būtinasis stažas pensijai gauti Lietuvoje kasmet yra ilginamas, kol pasieks 35 metus. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutinę senatvės pensiją gaunantys gyventojai vidutiniškai dirba 40 metų.
Pensinio amžiaus ilginti neplanuoja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad pensinio mažiaus vėlinimas yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių pensijų išlaidoms balansuoti.
„Susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme buvo mėginta 2015–2016 m., kartu su socialinio modelio įgyvendinimu. Tačiau tuo metu Seimas apsisprendė to nedaryti, argumentuodamas tuo, kad iki 2026 m. pensinis amžius yra vėlinamas“, – primena ministerija.
Jos pastebėjimu, kalbant apie darbinio gyvenimo ir laiko, praleidžiamo pensijoje, santykį, Lietuva yra tarp valstybių, kur žmonės dirba ilgiausiai ir nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena trumpiausiai.
„Lietuvoje žmonės dirba 42,3 metų, nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena vidutiniškai 17,9 metų. Palyginimui: vidutiniškai europiečiai dirba 41,3 metų, o pensijoje praleidžia kiek daugiau kaip 21 metus.
Šiuo metu moterų sveiko gyvenimo trukmė yra 62,3 metų, o vyrų – 58,2 metų.
„Kitaip tariant, dar iki pensinio amžiaus sukakties žmonės jau būna peržengę sveiko gyvenimo trukmės slenkstį. Esant tokiam kontekstui, šiuo metu kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą negalime“, – komentavo ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai gal paskaičiuokite kiek žmonių miršta pradirbę visą savo gyvenimą taip ir negavę pencijos, kuri lieka sodros rezerve, o kiek miršta vos išėję į peciją...galiu pasakyti tik tiek...žmonės nuvaromi kaip arkliai o jų pinigus pasiima kas sėdi valdžiose, nepelnytai nusistatę sau algas ir priedus...todėl ir priviso valdžiose milijonierių, tikrai ne iš sąžiningo darbo...
