Per metus vienas iš šimto dirbančiųjų patiria nelaimingą atsitikimą darbe, o su darbu susijusių sveikatos problemų turi kas keturioliktas.
Statistikos departamentas 2007 m. antrąjį ketvirtį pirmą kartą atliko nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių sveikatos problemų tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 12 mėn. iki tyrimo pradžios 16,3 tūkst., arba 1 procentas, dirbančiųjų buvo patyrę nelaimingus atsitikimus darbe. Su darbu susijusių sveikatos problemų turėjo 111,8 tūkst., arba 6,8 procento, dirbančiųjų. Apie 56 tūkst., arba pusė visų susirgimų, kilusių dėl darbo ar darbo sąlygų, buvo susiję su kaulų, sąnarių ir raumenų ligomis.
Nelaimingi atsitikimai darbe
Tyrimo duomenimis, iš 1 mln. 635 tūkst. dirbusiųjų 12 mėn. iki apklausos laikotarpiu 16,3 tūkst. asmenų, arba 1 procentas, buvo patyrę nelaimingus atsitikimus (traumas, sužeidimus) darbo vietoje arba pakeliui į ją ar iš jos. Dauguma jų – 13,8 tūkst. (83 proc.) – patyrė vieną nelaimingą atsitikimą darbe, o 2,5 tūkst. (17 proc.) – du ir daugiau. Vyrai darbe du kartus dažniau nei moterys patiria nelaimingus atsitikimus, o po du ir daugiau nelaimingų atsitikimų – net 3 kartus dažniau.
Didžioji dalis (14 tūkst., arba 86 proc.) nelaimingų atsitikimų įvyksta darbo vietoje ir daugiau nei 2 tūkst., arba 14 procentų, – kelyje. Nelaimingi atsitikimai vykstant į darbą ir iš jo šiame tyrime nebuvo priskiriami nelaimingiems atsitikimams.
Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyko statyboje (24,6 proc.), apdirbamojoje gamyboje (16,1 proc.) ir prekyboje (15,6 proc.). Vyrai, dirbantys statyboje, o moterys – prekyboje (52,8 ir 30 proc.) dažniau nei užsiimantieji kitomis ekonominės veiklos rūšimis patyrė po du ir daugiau nelaimingus atsitikimus.
Tyrimas parodė, kad beveik pusė dirbančiųjų (7 tūkst.) darbe patiria nesunkias traumas ir į darbą sugrįžta tą pačią ar kitą dieną. Likusiųjų gydymasis užtrunka gerokai ilgiau. Iki mėnesio nedirbo 5 tūkst., arba trečdalis,o iki 4 mėn. – daugiau nei 2 tūkst., arba 14 procentų patyrusiųjų nelaimingus atsitikimus darbe.
Tyrimo duomenimis, dauguma nelaimingų atsitikimų įvyko pagrindiniame darbe (94,2 proc.).
Ligos - netinkamų darbo sąlygų pasekmė
Tyrimo metu buvo nagrinėjamas su darbu susijusių ligų paplitimas tarp dirbančiųjų ir asmenų, dirbusių anksčiau (bet ne anksčiau kaip 8 metai iki tyrimo). Buvo nustatyta, kokias ligas dažniausia sukelia netinkamos darbo sąlygos.
Gauti rezultatai parodė, kad 111,8 tūkst. (6,8 proc.) dirbančiųjų susirgo ligomis, kurios buvo darbo ir darbo sąlygų pasekmė. Daugumos (86 tūkst., arba 77 proc.) apklaustųjų atveju netinkamos darbo sąlygos buvo vienos kurios nors ligos priežastis. Kas penktas asmuo, sergantis darbo sąlygų sukeltomis ligomis, buvo pensinio amžiaus.
Dėl prastų darbo sąlygų respondentai dažniausiai sirgo su kaulais, sąnariais arba raumenimis susijusiomis ligomis, kai pakenkiamas kaklas, pečiai, rankos arba plaštakos, taip pat klubai, kojos arba pėdos ir ypač nugara. Tokiomis ligomis sirgo apie 55 tūkst., arba pusė visų sirgusiųjų. Kvėpavimo ar plaučių ligomis, sukeltomis prastų darbo sąlygų, sirgo apie 17 tūkst., arba 15 procentų, o širdies ir kitomis kraujotakos ligomis, – 12 tūkst., arba 11 procentų visų sirgusiųjų.
Kas trečias dėl darbo ir darbo sąlygų susirgęs asmuo nebesitikėjo grįžti į darbą. Dauguma jų – moterys.
Psichinę savijautą neigiamai veikiantys veiksniai
Tyrimo duomenimis, antrąjį 2007 m. ketvirtį 293 tūkst., arba 19 procentų, dirbančiųjų darbe jautė neigiamą poveikį psichinei sveikatai.
Didžiausią poveikį psichinei dirbančiojo sveikatai turi per didelis darbo krūvis arba darbo laiko trūkumas. Tai patyrė 239 tūkst., arba 82 procentai visų dirbančiųjų. Daugiausia (47 tūkst., arba 19,6 proc. dirbančiųjų) dėl to kenčia asmenys, dirbantys apdirbamojoje gamyboje, prekyboje (43 tūkst., arba 18,1 proc.), statyboje (31 tūkst., arba 12,8 proc.) ir švietimo srityje (21 tūkst., arba 9 proc.).
Smurtą ar smurto grėsmę patyrė 29 tūkst., arba beveik 10 procentų, užimtųjų, susidūrusių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais. Labiausiai smurtas pasireiškė viešojo valdymo srityje ir privalomajame socialiniame draudime, kur su šiuo reiškinių buvo susidūrę 6 tūkst., arba beveik 7 procentai, šio sektoriaus dirbančiųjų (policininkų, sienos apsaugos darbuotojų, socialinių darbuotojų). Daugiau nei 5 tūkst., arba 5 procentai, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo darbuotojų darbe patyrė smurtą iš asmenų, kuriuos jie aptarnauja. Smurto grėsmę patyrė apie 5 tūkst., arba 4 procentai, transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriaus dirbančiųjų.
Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje patyrė 25 tūkst., arba 8,8 procento, tyrimo metu apklaustų asmenų. Nemažai darbuotojų, ypač moterų, nukentėjo dėl grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų darbovietėje. Dažniausiai priekabiavimą ir bauginimą darbe patyrė prekybos (6 tūkst., arba 2 proc.), apdirbamosios gamybos (4 tūkst., arba 2,5 proc.), švietimo (3 tūkst., arba 2 proc.) sričių dirbantieji.
Fizinę sveikatą neigiamai veikiantys veiksniai
Tyrimo duomenimis, antrąjį 2007 m. ketvirtį iš 1 mln. 543 tūkst. dirbančiųjų 1 mln. 100 tūkst., arba 70 procentų visų dirbančiųjų, darbe nejautė neigiamo poveikio sveikatai. Apie 444 tūkst., arba 29 procentai dirbančiųjų darbo vietoje susidūrė su veiksniais, neigiamai veikiančiais jų fizinę sveikatą. Daugumai – 121 tūkst., arba 27 procentams – trukdė nepatogi padėtis dirbant. Apie 110 tūkst., arba ketvirtadalis, dirbančiųjų jautė cheminių medžiagų, dulkių, dūmų poveikį sveikatai. Tiek pat darbuotojų darbe jautė triukšmo bei vibracijos poveikį, o nesaugiomis darbo sąlygomis dirbo 103 tūkst., arba 7 procentai, dirbančiųjų. Vyrų, darbe patyrusių neigiamai fizinę sveikatą veikiančių veiksnių įtaką, buvo 2 kartus daugiau nei moterų.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir su darbu susijusių sveikatos problemų tyrimo metu buvo apklausta 12,4 tūkst., arba 0,4 procento, 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tyrimą, reglamentuotą ES teisės aktais, kartu su gyventojų užimtumo tyrimu atliko 27 valstybės narės.
Dirbančiųjų psichinės savijautos veiksniams priskiriama: darbo laiko trūkumas arba per didelis darbo krūvis, smurtas ar smurto grėsmė, priekabiavimas ir bauginimas.
Smurtą arba smurto grėsmės įtaką psichinei savijautai apima įžeidinėjimai, grasinimai, fizinė ir psichologinė agresija, kuri yra nukreipta į dirbantį asmenį ir gali sukelti pavojų jo sveikata ir saugai.
Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje apima įžeidinėjimai, grasinimai ir agresyvūs veiksmai – priekabiavimas, šiurkštus elgesys, fizinė arba žodinė agresija.
Veiksniai, neigiamai veikiantys fizinę sveikatą: cheminės medžiagos, dulkės, dūmai arba dujos, triukšmas arba vibracija, nepatogi padėtis dirbant su sunkiais kroviniais bei nelaimingo atsitikimo pavojus.
