Tiesa, nedarbo išmokos dydis priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio dydžio. Todėl savivaldybėse, kuriose gyventojams yra mokami didesni atlyginimai, suteikiama ir didesnė valstybės parama netekus darbo.
Taigi, kokiose savivaldybėse yra daugiausiai nedarbo išmokos gavėjų ir kur išmokų dydis yra didžiausias, kur gyventojai gauna didžiausias nedarbo išmokas ir kur jos gavėjų yra daugiausiai?
Kur gyvena daugiausia nedarbo išmokos gavėjų?
Daugiausiai nedarbo išmokos gavėjų yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Pavyzdžiui, šių metų birželio mėnesio „Sodros“ duomenys rodo, kad daugiausiai nedarbo išmokos gavėjų yra Vilniaus mieste. Čia šią išmoką gauna 16,1 tūkst. asmenų.
Taip pat vienas iš miestų, kuriuose daugiausia gyventojų gauna nedarbo išmokas – Kaunas (8,24 tūkst. asmenų).
4,34 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų gyvena Klaipėdoje, o 3,43 tūkst. – Vilniaus rajone. Panašų skaičių nedarbo išmokos gavėjų turi Kauno rajono savivaldybė, kurioje gyvena 3,1 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų.
Tarp daugiausiai nedarbo išmokos gavėjų turinčių miestų patenka ir Šiauliai (beveik 2,6 tūkst. gavėjų) bei Panevėžys (2,35 tūkst. gavėjų).
Daugiau nei 2 tūkst. nedarbo išmokos gavėjų gyvena Klaipėdos rajone, 1,62 tūkst. yra Marijampolės gyventojai, o 1,55 tūkst. – Jonavos rajono gyventojai.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, savivaldybių eiliškumas pagal nedarbo išmokų gavėjų skaičių beveik nepasikeitė.
Tiesa, praėjusiais metais į šį sąrašą vietoje Jonavos rajono buvo patekęs Alytaus miestas, kur nedarbo išmoką gavo 1,49 tūkst. gyventojų.
Tuo metu visos kitos savivaldybės šiemet turi bent 21 nedarbo išmokos gavėju daugiau nei pernai.
Labiausiai nedarbo išmokų gavėjų skaičius per metus išaugo Vilniuje (1 053 gavėjais daugiau), Kaune (388 gavėjais daugiau), Klaipėdos rajone (280 gavėjų daugiau) ir Klaipėdos mieste (259 gavėjais daugiau).
Kuriose savivaldybėse išmokos didžiausios?
Išmokų dydis taip pat skiriasi priklausomai nuo jos gavėjo gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiui, didžiausios nedarbo išmokos mokamos Neringos savivaldybės gyventojams. Šių metų birželį šios savivaldybės gyventojai vidutiniškai gaudavo po 622 eurus.
Taip pat vienas iš didžiausių nedarbo išmokų gauna Vilniaus miesto (vidutiniškai 608 eurai) ir Trakų rajono savivaldybės (vidutiniškai 573 eurai) gyventojai.
Vidutiniškai 558 eurus per mėnesį gauna Vilniaus rajone gyvenantys nedarbo išmokų gavėjai, o 553 eurus Kauno rajone gyvenantys nedarbo išmokų gavėjai.
Vienos didžiausių nedarbo išmokų yra mokamos ir Kaune (vidutiniškai 547 eurai), Širvintų (vidutiniškai 542 eurai) ir Klaipėdos (vidutiniškai 531 euras) rajonuose.
Galiausiai prie didžiausias nedarbo išmokas gaunančių gyventojų taip pat patenka Elektrėnų (vidutiniškai 519 eurų) ir Klaipėdos (vidutiniškai 517 eurų) savivaldybių gyventojai.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, savivaldybių eiliškumas pagal nedarbo išmokų dydį pasikeitė gana stipriai.
Pirmiausia, kiekvienoje savivaldybėje ši išmoka vidutiniškai padidėjo bent 42 eurais. Labiausiai išmokos padidėjo Trakų rajone (79 eurais), Vilniuje (76 eurais) ir Širvintų rajone (74 eurais).
Taip pat praėjusiais metais Kauno gyventojams (496 eurai) buvo mokamos didesnės nedarbo išmokos nei Trakų rajono gyventojams (494 eurai).
Šiemet išmokos vienos didžiausių buvo Klaipėdos mieste, o praėjusiais metais didesnes išmokas gavo Klaipėdos rajone gyvenantys asmenys (489 eurai).
Be to, tarp didžiausias nedarbo išmokas gaunančių gavėjų praėjusiais metais pateko ir Utenos rajono gyventojai. Pastebimai žemiau šiame sąraše buvo Vilniaus rajonas, kuriame šiemet išmokos yra vidutiniškai 70 eurų didesnės, nei pernai (488 eurai).
Kaip skaičiuojama nedarbo išmoka?
„Sodra“ primena, kad iki 9 mėnesių mokamą nedarbo išmoką sudaro pastovioji ir kintama dalys.
Visą išmokos mokėjimo laikotarpį jos pastovioji dalis dabar sudaro 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). T. y. 246 eurus (1038 euro x 23,7 proc.).
Kintama nedarbo išmokos dalis dabar mažėja, kas 3 mėn. nuo 38,79 proc. iki 31,03 proc. ir galiausiai iki 23,27 proc. nuo žmogaus vidutinės algos.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaip tik neseniai registravo įstatymų pataisų projektą, o jo priėmimas reiktų, kad pakistų ir šie dydžiai.
Jei ministerijos siūlymams pritars Vyriausybė ir Seimas, pastovioji išmokos dalis sumažės iki 15 proc. MMA. Tokiu atveju, ji siektų ne 246 eurus, kaip yra dabar, bet tik 155,7 euro.
Tuo metu kintama nedarbo išmokos dalis padidėtų. Už pirmus tris mėnesius ji siektų iki 45 proc. vidutinės algos, už kitus tris – iki 35 proc., o už paskutinius – iki 25 proc.
Be to, ministerija taip pat siūlo pakeisti minimalios ir maksimalios išmokos dydžius.
Šiuo metu paskirta nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 proc. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Dabar tai būtų 1353,44 euro.
Seimui priėmus siūlomus pakeitimus, maksimali išmoka negalėtų viršyti 70 proc. „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymu patvirtinto vidutinio užmokesčio, taikomo įmokoms apskaičiuoti. Jei tokia nuostata galiotų šiemet, maksimali nedarbo išmoka siektų 1476 eurus.
Galiausiai siūloma, kad minimali nedarbo išmoka nebūtų mažesnė kaip 5 bazinės socialinės išmokos dydžiai. Pagal dabar galiojančius dydžius tai būtų 350 eurų.
Nedarbo išmoka priklauso nuo buvusio atlyginimo
Netekus darbo, valstybė skiria nedarbo išmoką, kurios dydis priklauso nuo anksčiau gautų pajamų. Kuo mažesnis buvęs atlyginimas, tuo didesnę jo dalį ši išmoka gali kompensuoti.
Nedarbo išmoka mokama ne ilgiau kaip 9 mėnesius. Vis dėlto svarbu žinoti, kad po pirmųjų trijų mėnesių jos dydis mažėja.
Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau uždirbo apie 777 eurus „į rankas“, pirmus tris mėnesius jam buvo mokama apie 645 eurų nedarbo išmoka. Tai sudarė net 83 proc. ankstesnių pajamų. Vėliau išmokos suma palaipsniui mažėja.
Tuo metu asmeniui, gaudavusiam apie 1 460 eurų atlygį, pradinis išmokos dydis siekė 1 167 eurus – tai sudarė beveik 80 proc. buvusio atlyginimo.
Jei žmogus uždirbo apie 2 886 eurus „į rankas“, jam buvo skiriama maksimali galima išmoka – 1 351 euras. Tokiu atveju išmoka kompensuodavo apie 47 proc. buvusių pajamų.
Šiuo metu nedarbo išmokas gauna apie 82,2 tūkst. žmonių Lietuvoje, iš kurių 55,4 proc. sudaro moterys, o likę 44,6 proc. – vyrai.
Vidutinė nedarbo išmoka šiuo metu siekia 638,2 eurų, o mokėjimo trukmė dažniausiai 4,9 mėnesio.
Kad žmogus galėtų gauti nedarbo išmoką, būtina būti mokėjus 1,31 proc. atlyginimo dydžio įmokas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ar smagu išsityčioti? Jeigu būtų galima tai ir pavardes surašytumėt ir akmenimis užmėtytumėt.
Kokią teisę turite teisti žmones, iš kur jūs žinot dėl kokių priežasčių jie nedirba? Kaip jūs norit, kad Lietuvoj nebūtų patyčių, jeigu viešai tyčiojamasi iš žmonių per žiniasklaidą.
