Kas nedrįsta mesti darbo, atostogas ilginasi „susiveikdami“ nedarbingumo lapelius – skundų su įtarimais, kad žmogus neserga, o atostogauja, „Sodra“ gauna kasdien.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Aurimas jau antra diena skina braškes – nori sutaupyti, kaip pats sako, teisėms. Mato, kaip jo bendraamžiai ilgai braškių lysvėse neužsilaiko.
„Kiti galvoja, kad kitur ras geresnį darbą, ir galvoja, kad kitur daugiau mokės“, – sakė Aurimas.
Ūkininkas Manfredas Rudis sako, kad jaunimui neretai neužtenka nei jėgų, nei kantrybės po lysves ropinėti, nors uždirbti per dieną gali nuo 50 iki pusantro šimto eurų – priklausomai nuo derliaus.
„Ateina valandą, dvi, sako, viskas, ne man šitas darbas, per sunkus, nepajėgiu ir išvažiuoja. Turbūt tėvai duoda pinigų ir jie toliau atostogauja“, – kalbėjo ūkininkas.
Darbus meta atėjus vasarai
Darbdaviai pastebi, kad jaunimas atėjus vasarai iš viso meta darbą, čiumpa bedarbio pašalpą ir mėgaujasi poilsiu iki rudens „Sodros“ išmokų sąskaita.
„Kad taip vyksta, prie puodelio kavos pasidalina kai kurios įmonės. Darbuotojas laisvas pasirinkti. Jei mūsų socialinė sistema nusprendusi, kad tai yra normalu, darbdavys šitoje vietoje negali nieko padaryti“, – sakė Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.
Apie tai liudija ir TV3 žinių kalbintas jaunimas:
„Net ir artimoje aplinkoj esu, kur išėjo kokiems 6 mėnesiams ant vasaros. Ir pačiam buvo minčių, gal bent vieną vasarą, kokius 6 mėnesius visai nieko būtų pailsėti ir pakeliauti kažkur.“
„Turėdamas santaupų ir sau leisčiau turbūt.“
„Jiems gerai, kurie išeina trims mėnesiams, o darbdaviui ir valstybei negerai.“
Nedirbančio jaunimo – dvigubai daugiau nei vyresnių
„Sodra“ pastebi, kad pastaruoju metu būtent jaunimo daugėja tarp bedarbių.
„Šiais metais tarp jaunimo padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų, daugiausia negu kad kitose amžiaus grupėse. Jeigu tarp vyresniųjų skaičiuojame, kad 100 dirbančiųjų tenka 5-6 nedarbo išmokų gavėjai, tai iki 25 amžiaus grupėje nedarbo išmokų gavėjų yra 13“, – teigė „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Anot „Sodros“, jaunimas iš bedarbio išmokų gyvena vidutiniškai 4 mėnesius ir dažniausiai tų sričių, kurių atlyginimai nėra dideli.
„Tai buvo apgyvendinimo ir maitinimo veikla, prekyba, aptarnavimo sritys“, – vardijo K. Zitikytė.
Didžiausia nedarbingumo išmoka – 1300 eurų. 4-5 tūkstančius eurų gaunantys IT specialistai sako, kad jiems tokia per maža, o darbo sąlygos tokios, kad ir atostogų nereikia:
„Mes visi dirbam iš namų, kartą per mėnesį susitinkam viloj Molėtuose prie ežero, tiesiog tiek. Aš atostogų neėmiau trejus metus, tiesiog, jeigu reikia porą savaičių išvažiuoju, kartais padirbu atostogų metu.“
„Jie žino savo vertę, jie gali vieną dieną Lietuvoj dirbt, kitą dieną Danijoj, trečią dieną Olandijoj.“
„Susiveikia“ nedarbingumo lapelius
Lengvai darbus keičiantis jaunimas ir uždirba daugiau.
„51 procentas jaunųjų suaugusiųjų gauna didesnį nei vidutinį atlyginimą, tuo tarpu vyresnių žmonių amžiaus grupėje nuo 51 iki 64 tokių gyventojų yra vos 35 procentai“, – teigė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Kas nedrįsta mesti darbo, atostogas ilginasi „susiveikdami“ nedarbingumo lapelius – skundų su įtarimais, kad žmogus neserga, o atostogauja, „Sodra“ gauna kasdien.
„Vasarą iš tiesų gauname daugiau skundų iš darbdavių, iš kitų gyventojų, kurie praneša, kad jų manymu žmogus, turintis nedarbingumo pažymėjimą, gaunantis ligos išmoką, galbūt skiria tą laiką ne sveikimui, ne gydymuisi, o kitiems tikslams – pavyzdžiui, pramogauja arba atostogauja“, – sakė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Tačiau vos tik Gydytojų konsultacinė komisija pakviečia įtartinus ligonius pokalbiui, apie 70 procentų jų iškart stebuklingai pasveiksta.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
