Nepaisant to, kad šių transporto priemonių populiarumas gerina rekordus – vien su valstybės parama per penkerius metus gyventojai įsigijo daugiau kaip 22,6 tūkst. elektrinių dviračių, – prekybos vietose pirkėjai vis dar masinami nutylint įstatymų reikalavimus.
Lietuvos transporto saugos administracijos atlikti patikrinimai parodė, kad iš 91 kontrolinio atvejo net 87 kartus pardavėjų pateikta informacija buvo netiksli arba klaidinanti.
Patikėjęs pardavėjo žodžiais, naujasis savininkas tik po pirmojo susitikimo su policija gali sužinoti, kad jo pirkiniui būtinas valstybinis numeris,draudimas, techninė apžiūra ir net vairuotojo pažymėjimas.
Pardavėjų gudrybė – „ribotas“ važiavimo režimas
Pagal įstatymus riba tarp įprasto elektrinio dviračio ar paspirtuko ir registruotinos motorinės transporto priemonės yra labai aiški: viešajame eisme galima važinėti tik tomis priemonėmis, kurių galia neviršija 1 kW, o didžiausias projektinis greitis – 25 km/val. Vis dėlto internetinėse parduotuvėse nurodomi skaičiai toli gražu ne visada atspindi tai, ką iš tiesų gali parduodamas modelis.
Tuo įsitikino Lietuvos transporto saugos administracijos specialistai, atsitiktinės atrankos būdu patikrinę internete skelbiamus komercinius pasiūlymus – nuo elektrinių paspirtukų bei dviračių iki triračių, keturračių, vadinamųjų „čoperių“, skuterių ir mini automobilių. Pasak LTSA Komunikacijos skyriaus vedėjos Dovilės Karužienės, pardavėjai techninius parametrus neretai linkę „pagražinti“.
„Dažniausiai nustatyti neatitikimai buvo susiję su neteisingai arba dviprasmiškai nurodytu didžiausiuoju projektiniu greičiu ir variklio galia. Pavyzdžiui, kai kuriuose pasiūlymuose nurodoma, kad transporto priemonės greitis ar galia neviršija teisės aktuose nustatytų ribų, nors tokie parametrai pasiekiami tik pasirinkus tam tikrą važiavimo režimą arba pakeitus gamyklinius nustatymus.
Vertinant transporto priemonę atsižvelgiama į jos faktines technines charakteristikas, gamintojo pateikiamus duomenis ir dokumentus, o ne vien į pardavėjo nurodytą ribotą važiavimo režimą“, – pabrėžia D. Karužienė.
Be manipuliacijų greičio ir galios rodikliais, fiksuoti ir kiti pažeidimai: pirkėjams buvo sakoma, kad galingesnei priemonei nereikalinga registracija, nutylima, jog su ja apskritai draudžiama išvažiuoti į viešąjį eismą (leidžiama važinėti tik bekelėje ar privačioje teritorijoje), o lietuviškose instrukcijose trūko būtinos informacijos apie saugų naudojimą bei apribojimus.
Atrodo kaip dviratis, bet iš tikro – mopedas
Kaip lengva pakliūti į tokius spąstus, puikiai iliustruoja Lietuvos elektroninėse parduotuvėse populiarus modelis „Engwe EP-2 Pro“. Nors jis parduodamas kaip paprastas sulankstomas elektrinis dviratis, techniniame aprašyme nurodoma 750 W variklio galia ir net 45 km/val. maksimalus greitis.
LTSA atstovė paaiškina, kad vien dėl šio greičio rodiklio toks pirkinys automatiškai iškrenta iš dviračių ar mikrojudumo priemonių kategorijos.
„Tokia transporto priemonė turi L kategorijos motorinės transporto priemonės požymių. Su priemone, kuri savo konstrukcija panaši į elektrinę mikrojudumo priemonę ar motorinį dviratį, tačiau viršija nustatytas technines charakteristikas, viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik atlikus motorinėms transporto priemonėms privalomas procedūras.
Tai apima atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Vairuotojas taip pat turi atitikti atitinkamos kategorijos reikalavimus – pavyzdžiui, jeigu priemonė priskiriama mopedams, jai reikalingas bent AM kategorijos vairuotojo pažymėjimas“, – dėsto D. Karužienė.
Negana to, čia slypi ir dar didesnė problema. Nusipirkus tokį „dviratį“ ir vėliau nusprendus jį užregistruoti „Regitroje“, gali paaiškėti, kad to padaryti tiesiog neįmanoma.
„Ne kiekvieną elektrinę transporto priemonę galima įregistruoti. Jeigu ji neturi reikiamų atitiktį patvirtinančių dokumentų (sertifikatų), vien noro ją registruoti, apdrausti ar turimo vairuotojo pažymėjimo nepakanka. Kol nėra įvykdyti visi reikalavimai, su tokia priemone negalima dalyvauti viešajame eisme – įskaitant važiavimą dviračių takais ar šaligatviais“, – įspėja specialistė.
Prekybininkams – nuo įpareigojimo susigrąžinti prekes iki 4 000 eurų baudų
Įstatymas numato, kad pardavėjas privalo raštu informuoti pirkėją, ar su parduodama transporto priemone bus galima teisėtai išvažiuoti į gatvę. Nustačius pažeidimus, LTSA pirmiausia reikalauja ištaisyti skelbimuose esančią klaidinančią informaciją, o prireikus – asmeniškai informuoti ir prekę jau įsigijusius klientus.
Vis dėlto D. Karužienė pripažįsta, kad po atliktų patikrinimų verslininkų reakcija buvo nevienoda. Dalis operatyviai papildė aprašymus įspėjimais, tačiau atsirado ir tokių, kurie į raginimus nereagavo arba pažadėję trūkumų taip ir neištaisė.
„Jeigu pardavėjas nesiima reikiamų veiksmų, LTSA gali uždrausti arba apriboti gaminio tiekimą rinkai, įpareigoti jį pašalinti iš prekybos arba susigrąžinti iš vartotojų.
Be to, už transporto priemonių, kurioms privalomas patvirtinimas, tiekimą rinkai neturint tokio patvirtinimo arba suklastojus dokumentus ar ženklinimą, įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 3 000 iki 4 000 eurų“, – pažymi LTSA atstovė.
Už pardavėjo pažadus sumokės vairuotojas
Jeigu pirkėjas, patikėjęs klaidinančiais pardavėjo žodžiais, su galingu elektriniu paspirtuku ar mopedu išrieda į gatvę neturėdamas reikalaujamų dokumentų, draudimo ar vairuotojo pažymėjimo, atsakomybę teks nešti ant savo pečių, o ir Lietuvos policijos pateiktais duomenimis, už tokius pažeidimus numatytos solidžios baudos.
Vairuojant neįregistruotą arba be privalomosios techninės apžiūros esančią transporto priemonę, vairuotojams gresia bauda nuo 50 iki 100 eurų. Tiek pat – nuo 50 iki 100 eurų – kainuoja ir pasivažinėjimas neapdrausta transporto priemone.
Tačiau didžiausios baudos skiriamos teisės vairuoti neturėjimas. Jeigu asmuo sėda prie tokios priemonės vairo neturėdamas reikiamos kategorijos (pavyzdžiui, AM) ar kai teisė vairuoti yra sustabdyta, bauda išauga nuo 300 iki 450 eurų.
Nors tv3.lt portalui atsiųstame Lietuvos policijos komentare teigiama, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareigūnai vertina visas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad asmeniui buvo pateikta neteisinga informacija, tačiau kiekviena situacija nagrinėjama individualiai.
Kur ieškoti teisybės nusipirkus „katę maiše“?
Jeigu įsigytas pirkinys netikėtai tapo galvosūkiu, o vėliau paaiškėjo, kad transporto priemonės neįmanoma įregistruoti arba pardavėjas nepateikė tam būtinų dokumentų, vartotojams rankų sudėti nereikėtų.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyresnioji patarėja Milda Deimantė sako, kad neteisinga informacija apie registraciją, dokumentus ar kitas privalomas procedūras gali turėti klaidinimo požymių. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ką pardavėjas teigė prieš pirkimą ir kokios yra tikrosios transporto priemonės savybės.
Pasak M. Deimantės, VVTAT jau yra gavusi vartotojų prašymų dėl elektrinių transporto priemonių aprašymų. Pasitaiko atvejų, kai pirkėjai neinformuojami apie būtinybę priemonę įregistruoti, apdrausti ar turėti vairuotojo pažymėjimą. Kartais pardavėjas neturi ir gamintojo dokumentų, reikalingų registracijai.
Todėl pirkėjui svarbu išsaugoti skelbimo ar prekės aprašymo kopiją, ekrano nuotraukas, susirašinėjimą su pardavėju, pirkimo ir mokėjimo dokumentus, taip pat gamintojo pateiktas technines charakteristikas. Ši medžiaga padėtų parodyti, kokia informacija jam buvo suteikta ir ar ji galėjo lemti sprendimą pirkti.
Paaiškėjus, kad priemonės negalima naudoti taip, kaip tikėtasi, pirmiausia reikia raštu kreiptis į pardavėją ir aiškiai nurodyti savo reikalavimą.
Pavyzdžiui, jei pardavėjas nepateikė registracijai reikalingų dokumentų, kuriuos turėjo pateikti, galima reikalauti šį trūkumą pašalinti. Kokie kiti reikalavimai būtų pagrįsti, priklausytų nuo pardavimo metu suteiktos informacijos, priemonės savybių ir aplinkybių, kuriomis ji buvo įsigyta.
Pardavėjas per 14 kalendorinių dienų turi pateikti motyvuotą atsakymą raštu. Jei atsakymo nėra arba jis pirkėjo netenkina, dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka galima kreiptis į VVTAT.
Tarnybos atstovė taip pat pažymi, kad net jei vartotojui dėl važiavimo tokia priemone jau buvo paskirta administracinė bauda kelyje, tai savaime neužkerta kelio ginti savo vartotojo teises ir aiškintis santykius su pardavėju (nors pati VVTAT policijos skirtų baudų panaikinti negali – tam numatyta teisinė apskundimo tvarka).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
