Gerbiamasis ministre, kaip įvardytumėte pačius svarbiausius klausimus, dėl kurių reikia apsispręsti ministerijai ir žemdirbiams?
Džiaugiuosi, kad birželio pabaigoje vykusioje ES Taryboje pagaliau pavyko pasiekti susitarimo dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos 2014–2020 m. Paaiškėjo ir svarbiausios nuostatos dėl šios bendrosios politikos. Svarbiausias klausimas, dėl kurio žemdirbiai turi apsispręsti – tai lankstus lėšų perskirstymas tarp II-ojo ramsčio (kaimo plėtros) ir I-ojo ir ramsčių (BŽŪP). Jau nuo 2014 m., tokios ES valstybės narės kaip Lietuva, gaunančios mažiau nei 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio, turės galimybę iki 25 proc. kaimo plėtros lėšų nukreipti tiesioginėms išmokoms finansuoti arba iki 15 proc. tiesioginių išmokų voko nukreipti kaimo plėtros priemonėms finansuoti.
Kitas svarbus momentas – pasisekė išlaikyti su gamyba susietą paramą. Ji galės siekti iki 13 procentų nuo valstybei narei (VN) skirto Tiesioginių išmokų voko. Šis sprendimas itin reikšmingas žemdirbiams, siekiantiems plėtoti gamybą. Pagal Europos Komisijos tiesioginių išmokų reglamentą yra sudarytas sąrašas, iš kurio valstybės narės gali rinktis, ką nori remti. Remtinų sektorių sąrašas išlieka nepakitęs. Manome, kad apie 80 procentų susietosios paramos bus skiriama gyvulininkystei plėtoti ir remti, nes ši sritis yra patyrusi didžiausią nuosmukį. Taip pat galės būti skiriami papildomi 2 proc. susietajai paramai baltymingiems augalams.
Dar neaptarėme smulkiųjų ūkininkų ir ūkininkaujančių mažiau palankiose žemėse. Ar turėsime galimybę ir dėl jų išsakyti savo poziciją?
Smulkiųjų ūkininkų paramai leidžiama skirti iki 10 proc. TI voko. Kaip jau minėjau, jie bus atleisti nuo žalinimo reikalavimų, jiems bus mažinami ir kompleksinės paramos reikalavimai. Tokiems ūkiams didžiausia išmoka sieks 1 250 eurų.
Dėl ūkininkavimui nepalankių plotų galėsime patys apsispręsti, ar pasinaudoti galimybe išmokoms už plotus, kuriuose esama gamtinių kliūčių, papildomai skirti iki 5 proc. nuo TI voko. Jau yra parengta metodika tokiems plotams atrinkti pagal 8 kriterijus, galiojančius visoms 28 ES valstybėms narėms (Lietuvai iš jų aktualūs tik 5 kriterijai). Dėl mažiau palankias ūkininkauti plotų valstybėms narėms bus taikomas 4 metų pereinamasis laikotarpis, palaipsniui mažinant išmokas. Pereinamasis laikotarpis bus pradedamas skaičiuoti nuo to laiko, kai teritorijos, kuriose esama gamtinių kliūčių, bus išskirtos pagal naujuosius kriterijus. Pirmaisiais pereinamaisiais metais bus mokama 80 proc. nuo dabartinio laikotarpio išmokų vidurkio, antrais – 60 proc., trečiais – 40 proc., ketvirtais – 20 proc. Galutinius sprendimus dėl paramos tokiems plotams priimsime kurdami Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą.
Visiems labai rūpi tiesioginės išmokos. Kokie pokyčiai Lietuvos ūkininkų laukia šioje srityje?
Užsitęsus deryboms dėl naujuoju finansiniu laikotarpiu galiosiančių nuostatų, pagal kurias Lietuvoje bus mokamos tiesioginės išmokos, Komisija pradėjo rengti pereinamojo reglamento projektą, kuris galios tik 2014 metams. Tai reiškia, kad minėtųjų naujųjų reglamentų projektų nuostatų galiojimas numatomas 2015-2020 m. vietoje anksčiau planuoto 2014-2020 m. laikotarpio.
Reglamente dėl 2014 m. numatyta, kad dėl tiesioginių išmokų galios beveik visos tos pačios nuostatos kaip ir 2007-2013 m. Tai reiškia, kad ir 2014 m. tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šiuo metu, pratęsiama galimybė mokėti susietąją paramą, taikyti tą pačią vienkartinės išmokos už plotus schemą (toliau – VIPS) ir pan. Kitaip tariant, tiek žemės ūkio naudmenų deklaravimo, tiek ir tiesioginių išmokų mokėjimo tvarka išliks tokia pat kaip ir 2013 m., tačiau, kaip jau minėjau, nuo 2014 m. atsiras galimybė perskirstyti lėšas tarp kaimo plėtros ir tiesioginių išmokų voko.
Naujojo 2015-2020 m. finansinio laikotarpio reglamento projekte dėl tiesioginių išmokų esminiai pakeitimai yra tie, jog valstybėms narėms ir toliau paliekama galimybė mokėti tiesiogines išmokas pagal VIPS iki 2020 m. bei mokėti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (ekvivalentu dabar mokamoms papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms) su tam tikrais apribojimais. Visos kitos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, tiesioginių išmokų voko skirstymas, susidedantis iš kiekvienai valstybei narei privalomų dalių: VIPS arba bazinės išmokos schemos, žalinimo išmokos, išmokos jauniesiems ūkininkams ir neprivalomos dalys (valstybei narei pasirinkus): smulkiųjų ūkininkų išmokos, susietosios išmokos bei išmokos už nepalankias ūkininkavimui vietoves ir kitos nuostatos su tam tikrais pakeitimais galios tik nuo 2015 m.
Nuo 2015 m. tiesioginės išmokos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams. Valstybės narės turės nustatyti minimalias vykdomas veiklas, taikyti privalomą ne žemės ūkio veiklų sąrašą (pvz., oro uostai, geležinkelio paslaugos, vandentiekio, nekilnojamojo turto paslaugos, sporto ir žaidimų aikštelės), į kurį patenkantiems išmokos nebus mokamos. Sąrašą valstybės narės galės papildyti pagal poreikį. 2015-2020 m. bus išlaikyta galimybė pratęsti vienkartinės išmokos už plotus schemą iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Svarbu pažymėti, jog sumažinami tos pačios valstybės narės arba regiono ūkiams skiriamos paramos skirtumai: parama už hektarą negalės būti mažesnė nei 60 proc. vidutinės paramos sumos, kuri iki 2019 m. bus išmokėta toje pačioje administracinėje arba žemės ūkio zonoje. Valstybės narės galės skirti didesnes išmokas už pirmuosius ūkių deklaruojamus hektarus, taip labiau remdamos smulkius ir vidutinius ūkius. Labai svarbi jaunų žmonių padėtis kaime. Kokios pozicijos dėl jų laikomasi Bendrojoje žemės ūkio politikoje? Sutartas privalomas iki 2 proc. TI voko taikymas remti jaunuosius ūkininkus. Tai reiškia, kad jaunasis ūkininkas ūkio plėtrai galėtų gauti 25 proc. priemoką prie TI. 25 proc. skaičiuojami nuo bendros jaunojo ūkininko gaunamų tiesioginių išmokų sumos. Priemoka būtų mokama 5 metus nuo įsikūrimo. Didžiausias remtinas plotas padidintas iki 90 ha.
Aktualus ir vadinamojo žalinimo klausimas, į kurį mūsų žemdirbiai žiūri gana skeptiškai. Ar pasiekėme kokių nors nuolaidų?
Žalinimo išmokoms finansuoti valstybės narės turės skirti 30 proc. TI voko dalies. Parama susieta su trimis aplinkai naudingomis priemonėmis: pasėlių įvairinimo, daugiamečių pievų išlaikymo, ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymo arba kitomis aplinkos apsaugos požiūriu daugiau ar mažiau lygiavertėmis priemonėmis. Pasėlių įvairinimas taikomas ūkiams, didesniems nei 10 ha. Ūkiai, kurių dydis 10 – 30 ha, turės auginti bent 2 rūšių pasėlius; didesni nei 30 ha ūkiai – bent trijų rūšių pasėlius (nė vena rūšis negalės sudaryti daugiau nei 75 proc. ariamos žemės). Daugiamečių pievų išlaikymas: referenciniai metai – 2012 m. daugiamečių pievų plotai negalės sumažėti daugiau nei 5 proc. (nacionaliniu/regioniniu lygiu). Ekologiniu požiūriu svarbių vietovių (EFA) išskyrimas: Nuo 2015 m. didesniuose nei 15 ha ūkiuose EFA turės sudaryti ne mažiau nei 5 proc. ariamos žemės. Nuo 2017 m. šis proc. gali būti padidintas iki 7 proc. Šias vietoves valstybės narės galės pasirinkti iš reglamente nurodyto sąrašo.
O kaip dėl papildomų nacionalinių išmokų, ar jos išliks nuo 2015 m.?
Taip, jos išliks. Valstybės narės, pasirinkusios pratęsti VIPS taikymą, 2015–2020 m. galės teikti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (ekvivalentu iki dabar mokėtoms papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms) tiems sektoriams, kuriems ši parama teikiama ir 2013 m. Paramos dydis bus apribotas pagal 2013 m. sektoriams numatytos paramos lygius: 2015 m. - 75 proc.; –.; 2016 m – 70; 2017 m. – 65 proc.;2018 m. – 60 proc.; 2019 m. – 55; 2020 m. – 50 proc.
Nemažai diskusijų kelia ekologinė žemdirbystė. Kas tokių ūkių laukia naujajame finansiniame laikotarpyje?
Dėl paramos ekologinei žemdirbystei diskusijos su žemdirbiais dar tebevyksta. Linkstama prie modelio, kad prioritetas būtų teikiamas mišriam ūkiui. Ūkininkams, auginantiems gyvulius ir turintiems pašarinių augalų plotus (grūdines kultūras ar pievas), galėtų būti mokama 15 proc. TI voko priemoka prie bazinės išmokos už ekologinį ūkininkavimą. Kitas prioritetas būtų skiriamas viso ekologinio ūkio rėmimui, kad dalyje ūkio nebūtų ūkininkaujama tradiciškai, o kitoje – ekologiškai. Tai sukelia nemažai problemų. Žemdirbiai būtų skatinami visą ūkį paskirti ekologiniam ūkininkavimui ir už tai mokama 5 proc. priemoka prie išmokų už ekologinį ūkininkavimą.
Planuojame peržiūrėti išmokas tradicinei ir ekologinei sodininkystei bei daržininkystei, nes Lietuvoje šis sektorius nėra pakankamai išplėtotas.
Kalbant apie ekologinį ūkininkavimą, neturėtų būti pamiršta ir investicinė parama per Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą (Programa). Be investicinės paramos, vien tik su išmokomis už plotus, gerų rezultatų nepasieksime. Tad kuriant Programą prioritetai bus skiriami gyvulininkystei ir ekologiniam ūkininkavimui. Šalia ekologinės žemdirbystės turi atsirasti ir perdirbimo grandis, kad būtų sukurtas didesnę pridėtinę vertę turintis produktas.
Numatytos ir netiesioginės galimybės paremti ekologinius ūkius. Nuo naujų mokslo metų pradžios per programas „Pienas vaikams“ bei „Vaisių ir daržovių vartojimo skatinimo mokyklose ir darželiuose“ planuojama tiekti ekologiškus ir išskirtinės kokybės produktus. Taip būtų plečiama rinka ir orientuojamasi į geros kokybės produktus.
Išsakysime savo pozicijas, o kas toliau?
Kaip jau ir minėjau, sprendimus priimsime kartu su žemdirbiais, todėl visus kviečiame aktyviai dalyvauti diskusijose. Kai sprendimai bus suformuoti, apibendrintas žemdirbių organizacijų ir ministerijos pozicijas teiksime Europos Komisijai. Galutinius sprendimus EK priims metų pabaigoje.
