Bitmarket.lt duomenimis, 2015 metų pradžioje bitkoinų kaina siekė 180 eurų už bitkoiną, o štai šį gruodį vertė išaugusi iki beveik 385 eurų už bitkoiną. Taigi, bet kas įsigijęs metų pradžioje bitkoinų, dabar būtų galėjęs pasidovanoti šventinę dovaną ir pelningai užsidirbti.
Businessinsider.com duomenimis 2015 metai buvo stabiliausi, o 2016 metams planuojamas toks pat tolygus plėtimasis. Tai lemia tokių pasaulinio lygio prekiautojų, kaip Microsoft, Dell, Expedia, Dish, šios valiutos pripažinimas.
Verslininkas, Bitmarket.lt direktorius Audrius Ramanauskas išskiria Europos teisingumo teismo sprendimą, kuriuo bitkoinai pripažinti kaip piniginis vienetas ir nuo šiol šią valiutą gali naudoti įmonės.
UAB „Virtualios Valiutos“ direktorius Dmitrijus Borisenka taip pat pripažįsta, kad šis teismo sprendimas turėjo didelės įtakos. „Paskelbimas, jog bitkoinai negali būti pridėtinės vertės prekė ir negali būti taikomas joks pridėtinės vertės mokestis padėjo, tai leidžia traktuoti bitkoinus kaip pinigų valiutos ekvivalentą“, – pasakoja D. Borisenka.
Bitkoinais ir atsiskaitoma, ir uždirbama
Bitkoinus įsigyjantys žmonės juos naudoja ne vien susimokėti už paslaugas ar dėl pigių transakcijų. Pasak pašnekovų, nemaža dalis investuoja tikėdamiesi užsidirbti iš pakilusios jų kainos.
„Atsiskaitant bitkoinais dažniausiai žmonės moka už pirkinius, kurie yra didesnės vertės. Tai yra lėktuvo bilietai, kelionių pasiūlymai, kompiuterinė technika. Mat jais pervedant ir didelę sumą atsiskaitymo kaštai vis tiek lieka žymiai mažesni nei kortelių. Patys prekybininkai priima bitkoiną siekdami pranašumo prieš kitas įmones bei perkant bitkoinais suteikia akcijas. Vis dėlto matoma, kad dauguma žmonių šioje rinkoje atsiduria dėl tikimybės užsidirbti pinigų iš bitkoinų supirkimo“,– sako D. Borisenka.
Anot A. Ramanausko, bitkoinai tampa populiaru vykdant atsiskaitymus su užsieniu, ypač tolimesniais kraštais – Kinija ir JAV. Pervedimas išlieka pigus, kainuojantis vos kelis centus ir mokestis nusiunčiamas iš karto, nereikia laukti savaitės ar kelių, kol bus pervesti pinigai. Tačiau verslininkas taip pat pastebi, kad dažniau bitkoinais naudojamasi spekuliaciniais tikslais.
„Aš sakyčiau kad didžioji dalis bitkoinus perka spekuliaciniais tikslais. Jie bando žaisti su kursų kilimais, kritimais ir iš to uždirbti. Yra dalis tik perkančių ir kaupiančių. Tokie žmonės tikisi, kad ta kaina anksčiau ar vėliau kils daugiau“, – teigia A. Ramanauskas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad tarp šios investicijos ir galimybės įsigyti prekes yra būtinas ryšys. „Jeigu perki valiutą ir manai, kad ji brangs, tai galima tokia investicija. Jei bitkoinais niekas nesinaudotų ir nebūtų jų galima iškeisti į realius pinigus ir realias gėrybes tada jų investicinės vertės net nebūtų“, – teigia Ž. Šilėnas.
Anot jo, bitkoinai apibūdinami kaip nepriklausoma valiuta, sukonstruota taip, kad infliacija būtų labai maža. „Bitkoinai sukonstruoti taip, kad nuvertėjimas būtų minimalus, kiekvieną bitkoiną pagaminti kainuoja vis daugiau. Tad šioje vietoje jie bando imituoti aukso algoritmą. Žmonėms tai patrauklu, nes mato kaip jų vertė kyla, jei kyla pačių žmonių susidomėjimas bitkoinais“, – sako Ž. Šilėnas.
Lietuvoje investuotojų skaičius auga iš lėto
Pasak A. Ramanausko per vieną iš valdomų bendrovių mistertango.lt matyti, kad jei prieš metus vykdavo viena transakcija per porą savaičių, tai dabar bitkoinais atsiskaitoma kelis kartus per dieną įsigyjant įvairias prekes. „Mano subjektyvia nuomone, šiuo metu Lietuvoje tokių, kurie perka ir parduoda bitkoinus yra apie 2000. Tačiau aišku, galbūt dalis prekiauja ir ne Lietuvoje“, – spėja A. Ramanauskas.
UAB „Virtualios Valiutos“ direktorius džiaugiasi, kad Lietuva išsiskiria iš Latvijos ar Estijos, mat čia bitkoinus priimantys verslai yra labai skirtingi.
„Lietuvoje bitkoinais galima atsiskaityti apie 15 vietų, nuo taksi paslaugų iki bilietų užsakymo ar užmokėjimo viešbutyje. Svarbiausia, kad paslaugų asortimentas įvairesnis nei kaimyninėse šalyse. Ten dažniausiai atsiskaityti galima už apartamentų nuomą“, – sako D. Borisenka.
Visgi abu pašnekovai pripažįsta, kad kol kas Lietuvoje šią rinką daugiau stebi entuziastai ir ta bendruomenė plečiasi negreit.
Nėra įstatymų prižiūrinčių valiutos veiklą
Bitkoinai šiuo metu reguliuojami tik Niujorko valstijoje, o visoje JAV ar Europoje – ne. D. Borisenka mano, kad ši veikla turėtų būti licencijuojama, o Europos centrinio banko (ECB) blaškymasis trukdo vystytis bitkoinų veiklai.
„ECB viena metu pasako, kad bitkoinai ne pridėtinės vertės objektas, kitu atveju pasako, kad vietiniai centriniai bankai turėtų atsargiai žiūrėti, atsakingiau vertinti veiklą. Tada iškyla daugybė dviprasmybių. Turėtų būti nesiblaškoma ir nurodyta kažkokia papildoma priežiūra, kuri taikoma finansinėms institucijoms. Tai suteiktų dar daugiau stabilumo pačiai virtualiai valiutai“, – svarsto D. Borisenka.
Kad ši veikla taps reguliuojama tikisi ir verslininkas A. Ramanauskas. „To reguliavimo šiek tiek trūksta. Atsiranda ir mokesčių srityje. Jei atsiras kažkokie reglamentavimai bus sumažintos erdvės įvairioms neteisingoms interpretacijoms“, – pasakoja A. Ramanauskas.
Businessinsider.com skelbia, kad per 3 darbo metus riziko kapitalo investicijos pasiekė 927 mln. dolerių, o daugiau nei pusė šios sumos buvo investuota per 2015 metus. Kasdienė bitkoinų transakcijų vertė sudaro 289 mln. dolerių per dieną, kai tuo tarpu Mastercard apie 10 mln., o Visa apie 18mln.
Bitkoinus sugalvojo nežinomas programuotojas ar programuotojų grupė, pasivadinusi „Satoshi Nakamoto“. Ši valiuta nėra padengta jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis, o jos kursą nustato paklausa ir pasiūla. Atsiskaityti bitkoinais galima už visas įprastas prekes ar paslaugas, jei tik pardavėjas sutinka priimti šią valiutą.
