Šimkus: reikia ne tik bankomatų, bet ir kitų pinigų išsigryninimo vietų plėtros papildyta 12.04 val.

Seimui leidžiantis į svarstymus, ar įpareigoti šalies bankus įrengti daugiau pinigų išgryninimo įrenginių, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus grynųjų pinigų prieinamumo problemą siūlo spręsti ne verčiant bankus daugiau įrengti bankomatų, o labiau plečiant kitų vietų, kur galima išsigryninti pinigus, tinklą. 

Pasak jo, taip būtų sukuriama daugiau darbo vietų, regionuose skatinama finansinių paslaugų plėtrą.  

„Norime tą grynųjų pinigų prieinamumą padidinti pasiekiant tam tikrą optimalų išgryninimo tinklą  miestuose ir svarbiausia regionuose. (...) Bankomatai yra viena iš priemonių. Ne mažiau yra svarbu kalbėti apie alternatyvius grynųjų pinigų prieigos, išsigryninimo būdus ir kaip pagerinti juos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB valdybos pirmininkas.  

„Mes turime kalbėti ne tik apie bankomatus, bet ir apie realias alternatyvas bankomatams sektoriuje – ar tai būtų išsigryninimas nedidelio kaimo ar miestelio parduotuvėje, ar kažkoks kitas būdas. Mes taip pat skatintume ir to paties verslo augimą ir plėtrą regionuose“, – pridūrė LB vadovas. 

Pasak jo, kalbant apie papildomų bankomatų įrengimą, ne mažiau svarbu įvertinti ir „fizinius bei saugumo veiksnius“.

„Kai kuriose vietovėse net ir sunku pastatyti tokį bankomatą, mašiną, kur laikomos didžiulės pinigų sumos, net jeigu ir būtų imtasi tam tikrų saugumo priemonių, rizikuoti tiek tuo pačiu bankomato, tiek aplinkinių saugumu nebūtų galima“, – aiškino G. Šimkus.  

Socialdemokratas Liudas Jonaitis pasiūlė naujus bankomatus statyti seniūnijos patalpose, kur jie bus apsaugoti. 

Tuo tarpu „valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad žmonės, turintys sąskaitas viename banke, kito banko bankomate norėdami išsigryninti pinigus, sumoka didelius komisinius mokesčius.   

G. Šimkaus teigimu, su keturiais didžiausiais šalies bankais yra pasiektas susitarimas – memorandumas, kuris, pasak LB vadovo, yra iš principo konstruktyvesnė ir lankstesnė alternatyva „atverianti ir augimo kelią į ateitį“.  

REKLAMA

„Pirmas dalykas, tai veikia mažiau mechaniškai ir galima įtraukti platesnį kriterijų spektrą, galima atsižvelgti į tam tikrus Lietuvos geografinius ir demografinius aspektus, pavyzdžiui, visuose miesteliuose, kurie turi virš 2 tūkst. gyventojų privalo būti bankomatas arba alternatyva. Galima apibrėžti, kas yra ta alternatyva bankomatui“, – Seimo nariams kalbėjo G. Šimkus.  

Pasak jo, dabar šlifuojamos paskutinės susitarimo su keturiais bankais detalės ir memorandumas bus teikiamas pasirašyti. 

„Luminor“, SEB, „Swed“ ir Šiaulių banko atstovai komitete teigė nematantys priežasčių nepasirašyti memorandumo dėl prieigų žmonėms išsigryninti pinigus steigimo.    

Pasak G. Šimkaus, nepasitenkinimą grynųjų pinigų prieinamumu signalizuoja apie penktadalis visuomenės. 

„Ir tas skaičius (nepatenkintų gyventojų – BNS) dėl banko skyrių tinklo susitraukimo keliais kartais, dėl bankomatų sumažėjimo 20 proc. per pastaruosius keletą metų išaugo beveik 10 procentinių punktų“, – sakė LB vadovas.  

LB duomenimis Lietuvoje dabar veikai 1046 bankomatai ir 73 proc. jų yra 5 km atstumu, o  83 proc. – 10 km.  

G. Šimkaus teigimu, bankomatai dabar yra 91 vietovėje. Memorandumo įgyvendinimas leistų bankomatus pastatyti dar 100 naujų vietovių.  

„Šiuo metu daugiausia kalbame apie bankomatus, bet jeigu alternatyvų bankomatams plėtros galimybės išaugtų, kalbėtume ne apie 100 vietų, o gal apie kur kas platesnį grynųjų pinigų prieinamumą. Bet tam reikia laiko“, – teigė G. Šimkus.  

G. Šimkus pareiškė, kad nauji bankomatai būtų statomi visuose šalies miesteliuose, kuriuose gyvens virš 2 tūkst. žmonių. 

„Tokių miestelių nėra daug – apie septyni“, – tvirtino jis. 

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pinigų išsigryninimo „Perlo“ terminaluose ir prekybos vietose paslaugas vadina nekokybiškomis arba neprieinamomis. 

REKLAMA

Seimas yra pradėjęs svarstyti grupės Seimo narių teikiamas Bankų įstatymo pataisas, numatančias, kad bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos. 

Toks reikalavimas būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų – SEB, „Swedbank“, „Luminor“ ir Šiaulių bankui. 

M. Majauskas skaičiuoja, kad Seimui priėmus tokias pataisas turėtų atsirasti apie 200–250 naujų bankomatų.

Pataisas dėl įpareigojimo bankams įrengti daugiau bankomatų savo parašais remia maždaug pusšimtis Seimo narių tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) pranešė kritiškai vertinanti Seime svarstomas Bankų įstatymo pataisas. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros. 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų