Jo teigimu, padidėjus NT vertėms sprendimas turėtų būti ne mažesni tarifai komerciniam turtui, kaip dabar numato savivaldybės, o dažnesnis turto vertės apskaičiavimas.
„Jis (NT – BNS) iki šiol buvo pervertinamas kas penkis metus, tačiau Lietuvoje nekilnojamo turto dinamika yra labai didelė. Ir natūralu, kad po penkių metų, kai kainos išaugo 50, 60, galbūt 100 proc., tas poveikis vienkartinis, bet vis tiek jis yra stiprus (...) Kaip sprendimą aš vis tik matau ne tarifuose – kaip sprendimą aš matau dažnesniame nekilnojamo turto mokestinių verčių perkainavime“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Dabar tas terminas yra sumažintas nuo penkių iki trejų metų. Mano nuomone, ir šitas terminas yra per ilgas. (....) Manau, kad skaičiavimo pajėgumai yra pakankami įvertinti tai dažnesniu tempu – kas du arba gal ir kasmet“, – pridūrė LB vadovas.
Tuo metu vertindamas naujo NT mokesčio poveikį, centrinio banko vadovas mano, jog nuo kitų metų savivaldos surenkamos lėšos bus nedidelės.
„Panašiai mes ir kalbėjome dar prieš kurį laiką, kad tos sumos surenkamos į biudžetą bus pakankamai nedidelės. Aš galėčiau tiktai šitoj vietoj grįžti prie to, ką Lietuvos bankas iš tikrųjų jau labai tikslingai kalba (...) turbūt jau dešimtį metų – mes turėtume turėti mokestį, kuris yra visuotinis“, – sakė G. Šimkus.
Jo teigimu, Seimo sprendimai, jog mokesčio tarifus nustatytų savivaldybės, iš vienos pusės suteikia joms daugiau savarankiškumo, iš kitos pusės – aišku, kad jos netaikys gyventojams aukštesnių tarifų.
„Aš suprantu, kad kai tu esi savivaldos lygyje, mažiausiai ko tu nori, tai būti griežtesnis savivaldybėje gyvenantiems žmonėms. Yra dar ir politinė konkurencija, vėlgi, jeigu tu nustatysi griežtesnį reikalavimą, tai oponentai politiniai gali sakyti, kad jis turi būti mažesnis. Tai akivaizdžiai pati sistema veda į tam tikrus žemesnius lygius nekilnojamo turto mokesčio tarifo, – aiškino centrinio banko vadovas.
„Mūsų akimis, būtų tikslingiau, kad yra vieningai nustatomi tam tikri principai ir tai jau vėliau galėtų būti paskirstoma savivaldai“, – komentavo G. Šimkus.
Tai, kad priimtas NT mokesčio modelis neduos lauktų rezultatų – iš jo surenkamos pajamos nedidės – ketvirtadienį sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas.
BNS rašė, kad Seimas šių metų birželį priėmė daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlusias NT mokesčio įstatymo pataisas. Vyriausybės teiktas tiek pirminis, tiek vėlesnis pakoreguotas projektas valdančiųjų buvo pakeistas, visuomenei ir daliai politikų jį sukritikavus.
Dabar gyventojų NT apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifais, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės.
Tuo metu komercinio NT apmokestinimo tvarka nuo 2026 metų nesikeičia – jam bus taikomas 0,5–3 proc. mokestis, o konkrečius tarifus iki gruodžio turi nustatyti savivaldybės. Be to, šis turtas bus apmokestintas papildomu 0,2 proc. tarifu, o jo lėšos bus skirtos Gynybos fondui.
Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai. Tačiau smarkiai padidėjus mokestinei NT vertei, savivalda nustato mažesnius tarifus, kad našta verslui smarkiai nedidėtų.
