Du didieji JAV investiciniai bankai – „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“ – pakeitė savo statusą ir tapo holdingo kompanijomis. Toks pasikeitimas dabar jiems leis imti indėlius iš investuotojų. Tikimasi, kad atidarydami daugiau komercinių bankų jie sukaups daugiau lėšų finansinės krizės akivaizdoje.
Šis žingsnis – dalis milžiniškų pastangų išbristi iš keblios finansinės padėties JAV. Bankai, pakeitę savo statusą, dabar gaus galimybę pasinaudoti Federalinio rezervo parama. Buvo nerimaujama, kad „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“ bankus įtrauks pavojinga karuselė, ir kad jie nesugebės išgyventi kaip nepriklausomi veikėjai finansinėje sistemoje.
Abiejų bankų prašymus dėl statuso pakeitimo JAV federalinis rezervas patvirtino vakar vėlai vakare. Ekspertai tokį bankų apsisprendimą vertina kaip įžvalgų veiksmą – jis esą turėtų garantuoti didesnį saugumą ir priežiūrą, o tai išeis į naudą abiems bankams.
Analitikai taip pat neatmeta galimybės, kad siekdamas sustiprinti savo pozicijas artimiausiu metu „Morgan Stanley“ ieškos partnerio.
Savaitgalį taip pat paaiškėjo, kad Kongresas sutinka skirti 700 milijardų JAV finansų sektoriaus laivo skylėms kamšyti. Už šią sumą ketinama išpirkti antrinių būsto paskolų ir su jomis susietų finansinių instrumentų vertybinius popierius.
JAV antrarūšių (sub-prime) būsto paskolų portfelis 2007 metais pasiekė 1 trilijoną. Šis paketas nenumaldomai pigo versdamas iš koto investicinės bankininkystės milžinus: „Merrill Lynch“, „Fannie Mae“, „Freddie Mac“, „Lehman Brothers“, AIG.
Tačiau JAV gyventojai nėra patenkinti valdžios sprendimu tokiu būdu gelbėti bankus. Pinigai iš dangaus nenukris – už šią finansinę paramą teks mokėti mokesčių mokėtojams. Gyventojų nepasitenkinimu pasinaudojo ir abu kandidatai į JAV prezidentus.
Demokratas Barackas Obama kritikavo dabartinį šalies vadovą George'ą Bushą sakydamas, kad prieš žengiant tokį žingsnį reikia pakviesti nešališkus inspektorius, kurie įvertintų galimas plano pasekmes.
B. Obamos oponentas Johnas McCainas taip pat nevengė priekaištauti – pasak jo, atsakomybę už krizę turi prisiimti G. Bushas ir Kongresas, o Volstryto spekuliantų „godumas“ turi būti padengtas ne per mokesčius, o mažinant valstybės išlaidas.
Tuo tarpu G. Bushas tvirtina, kad sprendimas skirti milijardinę injekciją yra mažesnis blogis nei kita alternatyva – didėjantis nedarbas ir mažinamos pensijos bei pašalpos.
