Nuo žurnalistų Seime bėgo finansų ministras Rimantas Šadžius, Seime žlugus balsavimui dėl nekilnojamojo turto mokesčio. O būtent jam prezidentas Gitanas Nausėda ir priekaištavo dėl blogo aiškinamojo darbo apie mokesčių reformą.
Vyriausybė nusprendė leisti pačioms savivaldybėms nustatyti net nulinį mokestį pirmajam būstui, tačiau kitam nekilnojamam turtui mokestis grėstų jau nuo 20 tūkstančių eurų vertės. Socialdemokratų koalicijos partneriai reikalavo aukštesnių grindų.
Nors finansų ministras įtikinėjo, kad įvedus Europos Sąjungoje įprastą mokestį, Lietuva sulauks pažadėtos 400 milijonų eurų europinės paramos, per balsavimą Seime pritrūko balsų. Prieš mokestį balsavo ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiosios koalicijos narių „aušriečių“, buvo susilaikiusių ir „Vardan Lietuvos“ atstovų, ir viena socialdemokratė. O dalis valdančiųjų, taip pat ir Remigijus Žemaitaitis, balsavime iš viso nedalyvavo – premjeras išvydo tik tuščią kėdę.
„Kai kas komandiruotėse, į salę nespėjo, balsavo prieš, nes nežino, ar bus atsižvelgta į jų siūlymus. <...> Dėl mūsų frakcijos narių – jie bus svarstomi partijos organuose, frakcijoje, balsavimas buvo įpareigojantis, turėjo laikytis. Nebuvo „Nemuno aušros“ partijos pirmininko. Kai pasirodys, turėsime rimtą pokalbį apie jų frakcijos discipliną“, – teigė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Be abejo, yra ką tobulinti, yra galimybė įdėti aukštesnes grindis, dėl kurių diskusija buvo“, – sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Siūlo didinti mokesčius lošimų bendrovėms
Vietoje nekilnojamojo turto mokesčio demokratai siūlo padidinti mokesčius lošimų ir lažybų bendrovėms, kurių apyvarta per metus siekia beveik 4 milijardus eurų, o po išmokėtų laimėjimų 10 bendrovių lieka 170 milijonų eurų pajamų
„Mes kalbame apie 15 milijonų eurų, kuriuos numatoma skirti gynybai, galima juos kompensuoti papildomu apmokestinimu azartinių lošimų, kurį šią savaitę registruosiu“, – sakė demokratas Tomas Tomilinas.
Kitų Vyriausybės pateiktų mokesčių didinimų valdantieji nestabdo ir po pateikimo pritarė, nors ir R. Žemaitaitis pripažįsta, kad jie patuštins ne tik turtingųjų, bet ir vidutines algas gaunančių lietuvių pinigines. Dešimtadaliu pabrangs draudimas ir centrinis šildymas, brangiau teks mokėti ir už gaiviuosius bei energetinius gėrimus.
„Kas geria saldžiuosius gėrimus, padidės apie 16 centų. Mano vaikai geria kolą, tai iš tėvo kišenės bus papildomai ištraukta per metus 20 eurų. Jei vidutinę algą gaunantis žmogus gyvena daugiabutyje su centralizuotu šildymu, jam šildymas didės, naikinama lengvata šildymui, bus 21 procentas“, – aiškino R. Žemaitaitis.
„Lietuva tampa labiausiai neapsimokančia dirbti šalimi“
Vyriausybė siūlo platesnį nekilnojamojo turto mokestį, didesnius gyventojų pajamų ir pelno mokesčius, naują 10 procentų draudimo sutarčių mokestį, išskyrus privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės. Taip pat siūlo naują cukraus ir saldiklių mokestį gėrimams ir naikinti PVM lengvatą centriniam šildymui. Vyriausybė iš šių mokesčių žada padidinti finansavimą gynybai ir viešosioms paslaugoms. Tačiau opozicijos šie argumentai neįtikina.
„Esminio poveikio skurdo rodikliams nematyčiau. Manau, kad paketas turi gerų aspektų, kurie galėtų prisidėtų prie gynybos finansavimo, tačiau pilna apimtimi paketo tikrai nepalaikysime“, – įsitikinusi konservatorė Gintarė Skaistė.
„Pradeda visti link to, kad Lietuva tampa labiausiai neapsimokančia dirbti šalimi. Neabejotinai turime ilgalaikių bedarbių, kurie pajėgūs dirbti, bet neapsimoka. Nes nuo 900 eurų gryno uždarbio į rankas, bedarbis 900 eurų gali gauti kompensacijų, išmokų pavidalu ir nėra jokios prasmės eiti į darbą“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Seime žlugusį nekilnojamojo turto mokesčio projektą valdantieji žada skubiai pakoreguoti per artimiausias porą dienų, kad visus mokesčių pakeitimus priimtų iki birželio pabaigos, o po priėmimo praėjus pusmečiui jie jau įsigaliotų naujaisiais metais.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
Kitų šalių parama, neturi vykti iš gyventojų kišenių, lai steigia atskirus fondus ar patys seimo nariai aukoja dalį savo atlyginimo ir dovanoja.
