Tokioms Akcizų įstatymo pataisoms praėjusią savaitę nepritaręs BFK buvo vienintelis jas svarstęs Seimo komitetas.
BFK pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas sako, jog valdančioji socialdemokratų frakcija dar nėra apsisprendusi, ar per svarstymą palaikys Vyriausybės iniciatyvą, ar pritars BFK siūlymui ją atmesti.
„Gali būti išvis atmestas pasiūlymas. Ir tada reikės didint pagal (ankstesnį akcizų didinimo – BNS) planą, kurį priėmė dar konservatorių Vyriausybė“, – BNS išvakarėse sakė A. Sysas.
Jis BNS anksčiau sakė, kad Seimas gali atmesti visą projektą arba, jei BFK išvadai nepritartų, jis būtų perduotas svarstyti kitam komitetui.
Anot jo, jei Seimas pataisas atmestų, dyzelino akcizas nuo sausio didėtų 10 centų, tačiau valstybė neprarastų apie 61 mln. eurų pajamų. Pritarus Vyriausybės siūlymui akcizas didėtų mažiau – 4 centais.
Vyriausybė nuo kitų metų siūlo padidinti pastoviąją dyzelino akcizo dalį, bet nedidinti kintamosios dalies – CO2 dedamosios. Pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.
Parlamentas taip pat turėtų svarstyti valdančiosios „Nemuno aušros“ pasiūlymą CO2 dedamosios iki 2028-ųjų, nedidinti ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams, suskystintoms naftos dujoms bei buitiniam krosnių kurui.
Savo ruožtu dalis verslo prašo dyzelino akcizą mažinti nuo 51,9 iki 44 centų už litrą, kad vežėjai vėl piltųsi kurą Lietuvoje.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, kad šiemet pajamų iš dyzelino akcizo surenkama mažiau nei planuota, o šio kuro vartojimas yra apie 10 proc. mažesnis nei pernai, kai planuotas – tik 6 procentais.
Vis tik, anot jo, grąžinti ankstesnius akcizus biudžetui būtų labai brangu ir negarantuotų grįžtančių pajamų.
