Ketvirtadienį svarbiausi Volstryto indeksai, kilstelėję į viršų, įsitvirtino savo aukščiausiuose taškuose per pastaruosius 18 mėnesių. Euro zonos pramonės produkcija sausį paaugo daugiausia per euro zonos istoriją. Sumažintas Latvijos IV ketv. ūkio nuosmukis. Čekija, Lenkija ir Bulgarija paskelbė duomenis apie 2009 m. IV ketv. BVP. Japonija gali padidinti fondą, iš kurio skolinama komerciniams bankams ir taip skatinti ekonomiką. Tarptautinė energetikos agentūra padidino naftos paklausos prognozę 2010 m.
JAV
Ketvirtadienį kilstelėję į viršų svarbiausi Volstryto indeksai įsitvirtino savo aukščiausiuose taškuose per pastaruosius 18 mėnesių.
Bedarbių paraiškų skaičius pašalpoms gauti per savaitę smuko nuo 468 iki 462 tūkst., nors prognozuota, kad jų sumažės iki 460 tūkst. sumetinta išraiška. Kita vertus, registruotų bedarbių skaičius netikėtai pakilo nuo 4,52 iki 4,558 mln. žmonių, nors tikėtasi, kad jis kris iki 4,5 mln.
JAV užsienio prekybos deficitas sausį sumažėjo nuo 39,9 iki 37,3 mln. mlrd. JAV dolerių, nors buvo laukta, kad dėl padidėjusių degalų importo kainų jis išsiplės iki 41 mlrd. JAV dolerių. Krintantis neigiamas užsienio prekybos balansas rodo mažėjančią JAV ekonomikos priklausomybę nuo užsienio kapitalo srautų, atspindi pagerėjusį amerikiečių eksporto konkurencingumą bei suteikia papildomą postūmį JAV dolerio kursui toliau stiprėti.
Penktadienį akcijų rinka iš esmės trypčiojo vietoje. Jos nepadėjo išjudinti paskelbti geresni nei tikėtasi vasario mėnesio mažmeninės prekybos pardavimų duomenys. Vasarį mažmeninės prekybos pardavimai JAV padidėjo 0,3 proc., palyginti su 0,1 proc. prieaugiu sausį. Buvo prognozuojama, kad vasarį pardavimai smuks 0,2 proc. Neskaitant nepastovių automobilių pardavimo duomenų, mažmeninės prekybos pardavimai vasarį padidėjo 0,8 proc., o sausį jų augimas atitinkamai siekė 0,5 proc.
Mičigano universiteto vartotojų pasitikėjimo indeksas kovo mėn. netikėtai smuko nuo 73,6 iki 72,5 punktų. Buvo prognozuojama, kad jo reikšmė padidės iki 74 punktų. Tikėtina, jog prie to galėjo prisidėti lėtai gerėjanti situacija darbo, kredito ir būsto rinkose.
Didmeninės verslo produkcijos atsargos po 0,2 proc. nuosmukio sausio mėn. išliko nepakitusios vasario mėn.. Analitikai prognozavo, kad jos padidės 0,1 proc.
Ši savaitė turėtų būti pakankamai gausi ekonominių pranešimų, galinčių įvairiai paveikti akcijų rinką. Savaitės eigoje ketinama skelbti naujausius pramonės sektoriaus, būsto rinkos, kainų, pralenkiančiųjų ekonominių rodiklių duomenis. Jie gali turėti reikšmingos įtakos rinkos krypčiai priklausomai nuo to, ar faktinės reikšmės reikšmingai skirsis nuo prognozių. Penktadienį galime sulaukti padidintų rinkos svyravimų dėl išvestinių finansinių priemonių galiojimo pabaigos termino.
Kita vertus, greičiausiai investuotojai labiausiai lauks Federalinio rezervų banko (FED) posėdžio antradienį, per kurį turėtų būti paskelbtas eilinis sprendimas dėl palūkanų normų. Tikėtina, kad jos turėtų išlikti nepakeistos artimame nuliui taške dėl nepakankamų infliacijos ir darbo rinkos atsigavimo prielaidų. Bet kuriuo atveju, daugiausia įtakos akcijoms gali turėti FED pareigūnų komentarai dėl tolesnių pinigų politikos veiksmų ir jos griežtinimo galimybių ateityje.
Vakarų Europa
Praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų rinkoje toliau tvyrojo palankios nuotaikos. Vis daugiau investuotojų įtikėjo, kad Graikija susitvarkys su savo biudžeto deficitu, kuris yra vienas iš didžiausių visoje euro zonoje. Euro zonos šalys Graikijai gali paskolinti 55 mlrd. eurų, kuriuos pačios gaus išleidusios skolos vertybinių popierių emisijas. Savaitės pabaigoje palankiai klostėsi aplinkybės ir ekonominių naujienų pusėje - euro zonos pramonės produkcija išaugo daugiau nei tikėtasi. Kitoje Atlanto pusėje aplinkybės taip pat klostėsi palankiai - čia mažmeninė prekyba vasario mėn. išaugo, nors rinka laukė dar vieno jos smuktelėjimo. Nepaisant gerų naujienų, tam tikra įtampa rinkose vis dar lieka – laukiama, kada Kinija ims kelti palūkanų normas, o ir vyriausybių skolos klausimas tebėra padidintos „rizikos“ zonoje.
Euro zonos pramonės produkcija per sausio mėnesį padidėjo net 1,7 proc. - daugiau nei dvigubai pranoko ekonomistų prognozę, kuri siekė 0,7 proc. Toks šuolis pagal šią statistiką nebuvo registruotas per visą euro zonos gyvavimo istoriją. Kol kas metų pradžia atrodo gana džiuginančiai, ypač kai dėl itin šaltos žiemos kai kuriose euro zonos šalyse pramonės gamybos augimas buvo sulėtėjęs. Jeigu sausio mėnesio tendencija pasirodys beesanti tvari ir išsilaikys kitus šio ketvirčio mėnesius, tai atsiranda daugiau vilčių, kad ir euro zonos ekonomikos plėtra bus geresnė nei praėjusių metų pabaigoje.
Azija
Japonijos akcijų biržos indeksas Nikkei 225 praėjusią savaitę paaugo net 5 proc. Penktadienį Japonijos akcijų rinka taip pat kilo, jenai nusilpus dėl spekuliacijų, kad Japonijos centrinis bankas padidins fondą, iš kurio skolinamos lėšos šalies komerciniams bankams. Pasak spekuliacijų, šalies centrinis bankas gali padidinti 10 trln. jenų siekiantį fondą jau šio mėnesio 16-17 dienomis vyksiančio susitikimo metu.
Kinijos vartotojų kainų indeksas vasario mėn. buvo 2,7 proc. didesnis nei 2009 m. atitinkamą mėn. Toks vasario mėn. infliacijos lygis viršijo ekonomistų prognozes. Kinijos premjeras teigia, kad valdžia tikisi išlaikyti infliacijos lygį ne aukštesnį nei 3 proc., bet vargu, ar jai tai pavyks padaryti, jeigu nebus imtasi dar griežtesnių kreditavimo politikos priemonių. Beje, Kinijoje pramonės gamybos apimtys vasario mėn. buvo 12,8 proc. didesnės nei prieš metus.
Baltijos šalys
Patikslinus duomenis, sumažintas 2009 m. IV ketv. Latvijos ekonomikos nuosmukis. Pirmojo įverčio duomenimis Latvijos BVP smuko 17,7 proc., patikslintas nuosmukis sumažintas iki 16,9 proc. Per visus 2009 metus Latvijos ekonomika susitraukė 18 proc. Panašu, kad ne tik Latvijos, bet ir visų Baltijos šalių ekonomikos jau tolsta nuo savo dugno, kurį buvo pasiekę daugmaž praėjusių metų viduryje. Tiesa, ekonomikos atsigavimas kol kas bus sudėtingas, o BVP metiniai tempai dar gali išlikti neigiami pirmąjį šių metų pusmetį.
Vidurio ir Rytų Europa
Čekijos ekonomika augo antrą ketvirtį iš eilės – per paskutinius tris 2009 m. mėnesius, patikslintais duomenimis, ji paaugo 0,7 proc., o ankstesnį ketvirtį augimas siekė 0,6 proc. Duomenys patvirtina, kad šalies ekonomika atsigauna. Čekija taip pat pagerino 2010 m. ekonomikos augimo prognozes tikėdamasi didesnio eksporto atsigavimo.
Bulgarija ir Vengrija taip pat paskelbė patikslintus BVP kritimo duomenis: Bulgarijos BVP paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo 5,9 proc. (ankstesnį ketvirtį – 5,7 proc.), o Vengrijos – 4 proc. (7,1 proc.) mažesnis nei 2008 m. atitinkamą ketv.
Lenkijos einamosios sąskaitos deficitas sausį sumažėjo išaugus eksporto apimtims, o šios augo atsigavus paklausai užsienyje. Einamosios sąskaitos deficitas siekė 710 mln. eurų, kai tuo pačiu metu 2009 metais – 754 mln. Tiesa, dėl stiprėjančio zloto augo ir importas, tačiau atsigaunanti pasaulio ekonomika ir maža palyginamoji statistinė bazė nulėmė, kad eksporto augimas buvo didesnis ir atsvėrė importo augimą.
Turkijos einamosios sąskaitos balanso deficitas sausio mėnesį išaugo iki 2,95 mlrd. JAV dolerių ir viršijo rinkos dalyvių konsensusą, kuris siekė 2,41 mlrd. JAV dolerių. Blogesnis nei tikėtasi einamosios sąskaitos balansas atsirado dėl staigaus aukso eksporto nuosmukio. 2009 metų sausio mėnesį aukso eksporto pajamos buvo 943 mln. JAV dolerių, o šių metų sausį vos 120 mln. JAV dolerių. Einamosios sąskaitos balanso deficito padidėjimas gali neigiamai paveikti Turkijos valiutos stabilumą.
Praėjusios savaitės pabaiga nestokojo naujienų, kurios privertė naftos kainą pakankamai stipriai svyruoti prekybos sesijos metu. Penktadienį šviesiosios žaliavinės naftos „WTI“ ateities sandorių kaina „NYMEX“ buvo pakilusi iki 83 JAV dolerių už barelį, bet prekybos pabaigoje, paskelbus Mičigano universiteto skaičiuojamą vartotojų pasitikėjimo indeksą, ji krito žemiau 81 JAV dolerio už barelį. Teigiamos nuotaikos rinkos dalyviams kiek anksčiau suteikė Tarptautinės energetikos agentūros leidžiama ir kas mėnesį pasirodanti pasaulio naftos rinkos apžvalga, kurioje vėl buvo pagerinta 2010 m. naftos paklausos prognozė. Įdomu tai, kad visą naftos suvartojimo augimą lems besivystančios valstybės, o išsivysčiusiose ekonomikose naftos paklausa turėtų mažėti. Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad minėtoji agentūra sumažino paklausos OPEC valstybių išgaunamai naftai prognozę šiems metams, o tai reiškia, kad OPEC reiks labiau riboti naftos gavybos augimą 2010 m. antroje pusėje.
Beje, OPEC narių naftos gavybos kvotų laikymasis vasario mėn. krito nuo 58 proc. iki 56 proc. Turbūt rinkoje rastume mažai abejojančių, kad šį trečiadienį Vienoje vyksiančiame OPEC narių susitikime bus priimtas sprendimas palikti dabar galiojančias naftos gavybos kvotas. Vieni didžiausių rinkos optimistų „Goldman Sachs“ dar kartą nustebino investuotojus teigdami, kad per pusės metų laikotarpį naftos kaina gali priartėti prie 97 JAV dolerių už barelį. Jų prognozės remiasi tuo, kad naftos atsargos pasaulyje turėtų sparčiai mažėti artimiausiu metu. Atsargų smukimas daugiausia priklausys nuo OPEC narių kvotų laikymosi ir ekonomikų augimo tempų.
Vario kaina praėjusią savaitę Londono metalų biržoje krito 1,3 proc., o šį smukimą daugiausia lėmė korekcinės nuotaikos rinkoje po prieš užpraėjusią savaitę matyto spartaus kainos augimo. Tiek ketvirtadienį, tiek ir penktadienį netruko gerų naujienų vario rinkos dalyviams. Juos pradžiugino Kinijos ir euro zonos pramonės gamybos apimčių augimas 2010 m. vasario mėn. Beje, Londono metalų biržos sandėliuose vario atsargos per savaitę smuko 10,6 tūkst. t, arba daugiausiai nuo 2009 m. gegužės mėn. Panašu, kad atsargų mažėjimo tendencija šios biržos sandėliuose tęsis ir artimiausiomis dienomis. Visgi Šanchajaus metalų biržoje vario atsargos išaugo 5 proc. per savaitę. Panašu, kad vario rinkos dalyviai darosi kiek atsargesni, todėl didesnių vario kainos šuolių per artimiausias dienas neturėtume išvysti.