Netikėtomis idėjomis pagarsėjęs pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ vadovas Michaelas O'Leary'is dėsto, kad dešimt paskutinių eilių lėktuvuose galėtų būti pakeistos į metro vagoną panašia kabina stovintiems keleiviams.
Tik toje kabinoje nebūtų kėdžių ar suolelių - vien priemonės įsitverti rankomis. Interviu „Bloomberg“ M. O'Leary'is teigė, kad taip sukurta galimybė skraidinti daugiau keleivių skrydžių kainą galėtų sumažinti nuo 20 iki 25 proc.
„Tokia idėja ginčijama tuo, jog jei įvyktų lėktuvo katastrofa, žmonės būtų sužeisti. Jei įvyktų lėktuvo katastrofa, žmonės sėdimose vietose taip pat bus sužeisti“, – lakoniškai apibendrina „Ryanair“ vadovas.
Kita mintis, su kuria žaidžia M O'Leary'is, kad lėktuve nėra būtini du pilotai. „Iš tiesų, juk reikia tik vieno. Neimkime antro piloto ir leiskime lėktuvą skraidinti prakeiktam kompiuteriui“, – dėsto jis savo kabinete Dubline apsivilkęs džinsais, trumparankoviais marškiniais ir avėdamas sportinius batelius. Jis priduria, kad jei vieninteliam pilotui kas nors nutiktų, jis galėtų paskambinti ir valdymą perimtų vienas iš specialiai apmokytų kabinos įgulos narių.
M. O'Leary's taip pat pageidautų trumpuosiuose skrydžiuose atsisakyti bent vieno iš trijų tualetų ir taip laimėti dar daugiau erdvės, o už naudojimąsi likusiais dviem keleiviams gali tekti mokėti po eurą.
2002 metų liepą „Ryanair“ keleiviai, įlipantys į orlaivį Anglijoje, išgirdo piloto pranešimą, kad trūksta bagažą tvarkančių darbuotojų ir skrydis smarkiai vėluos, jei patys keleiviai nepadės įkrauti lagaminų. Netrukus keli žmonės paklausė šio patarimo. M. O'Leary'is norėtų, kad vieną dieną taip būtų visuose „Ryanair“ reisuose. „Oro uostai yra juokingai sudėtingos vietos vien todėl, kad turime šį visiškai nenaudingą veiksmą, kai lagaminas iš keleivių paimamas ir vėl jiems grąžinamas. Atsikratykite visos šitos nesąmonės. Jūs imate savo bagažą su savimi ir su juo susitvarkote“, – aiškina jis.
„Jis įžeidinėja keleivių orumą kiekvieną kartą, kai praveria burną“, – teigia Kate Hanni, ne pelno siekiančios grupės FlyerRights.org įkūrėja.
Tačiau M. O'Leary'is tvirtina, kad „kelionės teikia malonumą ir praturtina, tiesiog pats procesas fiziškai nukankant iš taško A į tašką B neprivalo būti nei malonus, nei praturtinantis. Jis turi būti greitas, efektyvus, įperkamas ir saugus“.
„Ryanair“ vadovo svajonė – kad vieną dieną visi oro bendrovės keleiviai skritų nemokamai, o visos įmonės pajamos būtų gaunamos iš bagažo mokesčių, pardavimų lėktuve bei komisinių nuo draudimo, viešbučių bei automobilių nuomos. Šiuo metu panašios pajamos sudaro tik 20 proc. „Ryanair“ pajamų. Anot M. O'Leary'io, jo svajonę įgyvendinti trukdo įvairios sąjungos, valstybės valdomoms oro linijoms pirmenybę teikiantys politikai ir įvairūs reguliatoriai.
„Jei nepažvelgsime į oro keliones iš radikalaus taško, tada mąstysime lygiai taip pat kaip visi kiti prakeikti kvailiai šiame versle – kad taip buvo visada ir taip turi būti. Taigi niekas nesikeičia“, – aiškina jis.
Šių metų liepą „Ryanair“ tapo pirmosiomis oro linijomis Europoje, kurios per mėnesį skraidino daugiau nei 7 mln. keleivių. Per paskutinį dešimtmetį, kai pasaulinė oro linijų industrija bendrai prarado 50 mln. dolerių, „Ryanair“ dirbo pelningai 9 iš 10 metų. Šį kovą pasibaigusiais fiskaliniais metais oro bendrovė uždirbo 431 mln. dolerių.
Vien Lietuvoje per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu metu pernai, „Ryanair“ keleivių skaičius augo 67 proc. iki 390 tūkst.
Tokie rodikliai negarantuoja, kad M. O'Leary'io idėjos kada nors bus įgyvendintos, tačiau jos formuos oro keliones dar metų metus, o jo komentarai leidžia prasiskverbti į mąstymą industrijos, kuri dažnai slepiasi po neutraliais, besišypsančiais veidais, rašo „Bloomberg“.
