Ir Lietuva nėra išskirtinė – didesnius deficitus turi ir latviai, ir estai. O kaimynai lenkai apskritai tiek išlaidas gynybai, tiek ir biudžeto deficitą pučia įspūdingu tempu.
Į 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį deficitą ranka moja ir vokiečiai – gynybai suplanavo įspūdingą sumą.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuvos pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas daug ką nemaloniai nustebino – suplanuotas 3,8 proc. BVP dydžio deficitas.
BVP – tai piniginė visų prekių ir paslaugų, kurios, prognozuojama, bus pagamintos šalyje per kitus metus. Jis pamažu artėja prie 100 mlrd. eurų.
Paprastai tariant, jei metinis Lietuvos BVP būtų 100 eurų, tai pagal pristatytą biudžeto projektą visos valstybės išlaidos kitąmet viršytų pajamas 3,8 euro.
Lietuva jau daugelį metų išleidžia daugiau pinigų nei surenka per mokesčius. O susidarantį skirtumą finansuoja imdama paskolas valstybės arba visų gyventojų vardu. Sudedant visas paimtas ir negrąžintas paskolas gaunama valstybės skola.
„Pagal dabartines projekcijas, 2029 m. valstybės skola sieks apie 54 proc. BVP. Tai reikšmingas augimas“, – minėjo finansų ministras Taurimas Valys.
Biudžeto deficitas aukštas ir kaimyninėse šalyse
Didelės išlaidos gynybai, reiškia ir didesnius biudžetų deficitus. Tiesa, Lietuvos deficitas mažiausias tarp Baltijos šalių. Estai ir latviai pasiekė 4 procentų nuo BVP ribą.
„Kas dar gelbėja Lietuvą nuo dar didesnio deficito, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, yra ekonomikos ciklas. Nes estai iš vienos pusės turi mažiausią skolą, bet jie turi ir lėčiausią ekonomiką. Kuri porą metų buvo recesijoje, tik dabar prasidėjo atsigavimas. Latvijos ekonomika dabar labai stipriai spurtuoja į viršų, bet vis tiek jų ekonomikos ciklas nuo lietuviško atsilieka“, – aiškino „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
O jei pažvelgtume į kitas mūsų regiono šalis, ypač tas, kurios suvokia Rusijos grėsmę, pamatytume, kad jų išlaidos pajamas lenkia dar labiau. Suomiai kitąmet turės 4,5 proc. deficitą, galingiausia ekonomika Europoje Vokietija, viršys 5 proc., o sparčiai besiginkluojantys kaimynai lenkai viršys net 7 proc. Bet nemaža dalimi skolas didina ir intensyvus kariuomenių stiprinimas.
„Palaikome savų pajėgumų plėtrą, siekdami stiprinti Europos savarankiškumą. Savarankiškumą ne nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, o nuo tų, kurie kelia didžiausias grėsmes Europai“, – sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniak-Kamyszas.
„Viskas buvo gerai tol, kol Europoje nekilo bazinės palūkanos dėl konfliktų Ukrainoje ir Irane. Tol rinka į tą biudžeto deficitą Lenkijoje, ir tuo pačiu Prancūzijoje, žiūrėjo pro pirštus. Bet Lenkija irgi labai greitai pasieks valstybės skolos lygį, kuris priartės prie 60 proc. BVP, ir su tokiu biudžeto deficitu jie ilgai negalės gyventi, aš garantuoju“, – prognozavo A. Izgorodinas.
ES šalys investuoja į gynybą
Suomiai nors ir suvokia Rusijos grėsmę, tačiau dėl didelio deficito ieško kaip susimažinti išlaidas. Tad ir gynybai skiria tik pustrečio procento BVP, o tai yra apie 7 mlrd. eurų.
Visai kita situacija su lenkais – jie gynybai suplanavo 4,5 proc. BVP, o eurais tai beveik 46 mlrd. O vokiečiai toliau rodo ambiciją – gynybai pridės apie 30 mlrd. papildomai ir pasieks 140 mlrd. biudžetą.
„Mano didžiausias nerimas ne dėl mūsų ekonomikos, ne dėl Europos Sąjungos, ne dėl Amerikos ar Kinijos. Mano didžiausias nerimas dėl Rusijos įtakos mūsų visuomenei ir kaip jiems sekasi destabilizuoti ją“, – tikino Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Esminė problema, kad kuo labiau didėja šalių skolos, tuo ne tik reikia daugiau išleisti palūkanoms mokėti, bet ir skolinimasis ateityje tampa brangesnis, jeigu palūkanų norma išlieka aukšta. Tad visos šalys turi bandyti suderinti gynybos, ir kitus gyventojų poreikius.
„Kai Putinas tikina, kad neketina išprovokuoti karo su NATO, prisimename ką jis kalbėjo apie Ukrainą, likus vos kelioms dienoms iki invazijos. Taip pat aiškiai matome valstybės remiamą terorizmą, kurį Kremlius koordinuoja prieš NATO nares“, – minėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministras Wesas Streetingas.
„Šiaip apskritai gynybos finansavimas yra labai teigiamas dalykas. Nes jis ir pagyvina Europos ekonomiką, per tai jis pagyvina mūsų pramonę, turint omenyje tam tikrus, tankus, dronus, kažkokias mašinas mes importuojame, bet mūsų pramonė gamina jiems komponentus. Tai tarsi vis tiek pirkdami tuos gaminius iš vokiečių ir Skandinavų, mes vis tiek išlošiame per mūsų eksportą į tas šalis“, – pasakojo A. Izgorodinas.
Bent jau Lietuvai išlaikyti didelį gynybos finansavimą, poreikis išliks dar ne vienerius metus, valdžios planas bent iki 2030-ųjų, bet tikėtina, kad ir ilgiau. Tad anot A. Izgorodino, didėja rizika, kad po metų kitų, Vyriausybė greičiausiai turės didinti mokesčius, tik neaišku kiek, ir kokius.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
