„Gynybos biudžetas, taip, 5 proc. yra per mažai, tai Valstybės kontrolės požiūriu. Bet, kita vertus, negalima gyventi tikrai gynybos reikalais, tai yra ir socialinės išlaidos, pensijų kėlimas, valstybės tarnautojų, darbuotojų algų kėlimas“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, būtina rasti pusiausvyrą tarp gynybos ir socialinių išlaidų, nes valstybės solidarumas su gyventojais yra svarbus ir šalies saugumui.
„Jeigu mes valstybėje nedemonstruojame empatijos žmonėms, solidarumo su žmonėmis, tai kaip galime tikėtis žmonių solidarumo tuo atveju, jeigu valstybei iškiltų grėsmė?“ – teigė prezidentas.
Krašto apsaugai planuoja skirti 5 proc.
Kaip rašė BNS, Vyriausybė kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5 proc. BVP arba 4,8 mlrd. eurų.
Valstybės kontrolė teigia, kad norint pasiekti užsibrėžtų tikslų krašto apsaugos srityje kitąmet gynybai reikėtų skirti ne mažiau kaip 5,44 proc. BVP.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas BNS yra sakęs, kad 5 proc. BVP gynybos biudžetas leidžia toliau siekti tikslo išvystyti kariuomenės diviziją iki 2030 metų, tačiau dėl to gali keistis įsigyjamos ginkluotės pobūdis.
Kalbėdamas apie kariuomenės divizijos vystymą, G. Nausėda teigė, kad jos kūrimo tikslus su valstybės finansinėmis galimybėmis galima suderinti keičiant planuojamą įsigyti ginkluotę arba mažinant su divizijos plėtra tiesiogiai nesusijusias išlaidas, pavyzdžiui, atidedant investicijas į karinį jūrų laivyną.
Pasak jo, galimybė keisti divizijai numatytą ginkluotę Valstybės gynimo taryboje svarstyta dar prieš rengiant kitų metų biudžetą.
„Mes iš esmės jau anksčiau Valstybės gynimo taryboje pradėjome svarstyti klausimus, o kas atsitiktų ir ar divizijos pajėgumas kažkaip kokybiškai sumažėtų, jeigu būtų keičiama viena karinė įranga, viena ginkluotė į kitokią ginkluotę“, – kalbėjo prezidentas.
Anot G. Nausėdos, tokius svarstymus paskatino ne tiek valstybės finansinė padėtis, kiek situacija gynybos pramonės rinkoje, kurioje dėl nepakankamos pasiūlos kai kurios karinės įrangos pristatymo terminai nusikelia į pernelyg tolimą ateitį.
„Manau, kad šitaip elgdamiesi galime tiesiog labai aiškiai iškristalizuoti tuos prioritetus, kurie šiuo metu Lietuvoje yra, ir, be abejo, prioritetas numeris vienas yra nacionalinė divizija“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat sukritikavo lėtą krašto apsaugai numatytų lėšų panaudojimą. Pasak jo, ketvirtojo ketvirčio pradžioje buvo panaudota 45 proc. šiems metams numatytų lėšų.
„Krašto apsaugos ministerija signalizuoja, kad jeigu taip viskas klostysis, kaip jie planuoja, iš esmės pasivijimas to 100 proc. turėtų būti. Bet tai nėra normali situacija, aš pripažįstu, taip neturėtų būti“, – sakė prezidentas.
Jo teigimu, būtina mažinti gynybos pirkimų sezoniškumą, nes šiemet išlaidų koncentracija paskutinį metų ketvirtį yra ypač didelė.
Pasak šalies vadovo, dabartinės pirkimų procedūros trunka pernelyg ilgai, o atsakomybę už sprendimus mėginama paversti kolektyvine.
Kaip rašė BNS, spalio pradžioje dar buvo nepanaudota maždaug pusė šių metų krašto apsaugos finansavimo, tačiau krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sakė, kad tai daroma greičiau nei pernai.
M. Sinkevičius anksčiau teigė suprantantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paaiškinimus dėl nepanaudotų lėšų, tačiau pabrėžė, kad pirkimus atliekančios organizacijos turėtų dirbti operatyviau.
Premjero teigimu, konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybė paliko 3,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai, tačiau dabar jam viršijant 5 proc., lėšas tenka apdoroti tam pačiam aparatui.
BNS taip pat rašė, kad kitų metų valstybės biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė numato 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, kai europiniuose Mastrichto kriterijuose yra nustatyta 3 proc. pamatinė riba.
Vis dėlto prezidentas pabrėžė nemanantis, kad planuodama tokias išlaidas valstybė įsivarė save į kampą.
„Negaliu sakyti, kad įsivarėme save į kampą, nes visos išlaidos, kurios yra planuojamos, jos yra tikrai pateisinamos ir tą pripažįsta net ir Valstybės kontrolė“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat teigė suprantantis viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą numatomu atlyginimų didinimu, tačiau pabrėžė, kad spartesnis jų augimas dar labiau padidintų valstybės valdžios sektoriaus deficitą.
Daugiausiai nepasitenkinimo dėl per mažo atlyginimų augimo leidžia statutinių pareigūnų profsąjungos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
