Apie galimą kaimynų pasipriešinimą renovacijai socialiniame tinkle „Facebook“ prakalbo vilnietis Darius (vardas pakeistas).
„Kažkas labai nenori pastato renovacijos – net skelbimą suplėšo ir išmeta, kad tik niekas nepamatytų“, – skundėsi gyventojas.
Anot jo, daugiabučiui Vilniaus Didlaukio gatvėje labai reikia renovacijos.
„Ačiū kaimynui, kuris taip stengiasi, kad ir toliau galėtume gyventi pastate, kuriam renovacijos verkiant reikia“, – rašė Darius.
Kol gyventojai nesutaria dėl namų atnaujinimo, Seime svarstomi Aplinkos ministerijos siūlomi bendrijų veiklos pakeitimai, kuriais siekiama palengvinti bendrijų steigimą ir bendro turto valdymą.
Tačiau, ar nauja tvarka padėtų gyventojams lengviau susitarti dėl namo priežiūros?
Renovacijai reikia daugiau nei pusės savininkų pritarimo
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė paaiškino, kad renovacijai turi pritarti daugiau kaip pusė daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų.
„Jeigu daugiabučio namo atnaujinimui pritaria daugiau kaip 50 procentų butų ir kitų patalpų savininkų, priimamas ir protokolu įtvirtinamas sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo“, – nurodė ji.
Tačiau norint renovacijai gauti lengvatinį kreditą, reikia didesnio gyventojų palaikymo – 55 proc. savininkų balsų.
Pavyzdžiui, jeigu daugiabutyje yra 50 balsavimo teisę turinčių savininkų, sprendimui dėl renovacijos reikėtų bent 26 balsų, o lengvatiniam kreditui gauti – bent 28.
Taigi keli renovacijai prieštaraujantys gyventojai negali jos sustabdyti, jeigu surenkama reikiama savininkų dauguma.
Net ir su daugiabučio remontu nesutinkantys gyventojai tam tikrais atvejais vis tiek privalo prisidėti prie jo išlaidų, anksčiau rašė tv3.lt.
Ką daryti, jei kaimynai plėšo skelbimus?
„Piktybinis skelbimų naikinimas įtakos teisėtumui neturės, tačiau taip užkertamas kelias visiems būtų ir kitų patalpų savininkams tinkamai ir laiku susipažinti su informacija“, – aiškino APVA atstovė.
Tokiu atveju A. Bartkevičienė rekomenduoja atnaujinti sunaikintus skelbimus ir pasitelkti papildomus gyventojų informavimo būdus.
Ji taip pat priminė, kad renovaciją gali inicijuoti ir vienas gyventojas.
Tam jis gali pradėti rinkti kaimynų parašus. Surinkęs reikiamą jų skaičių (įprastai bent 25 proc. savininkų parašų) gyventojas gali kreiptis į namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją dėl susirinkimo organizavimo.
Tačiau pats gyventojas oficialaus susirinkimo skelbti negali.
Bendrijai įsteigti galėtų pakakti penktadalio savininkų pritarimo
Vienas svarbiausių Aplinkos ministerijos siūlomų pakeitimų – palengvintas bendrijų steigimas.
Pagal įstatymo projektą pirmasis steigiamasis susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvautų daugiau kaip pusė savininkų.
Jeigu tiek žmonių nesusirinktų, būtų galima organizuoti pakartotinį susirinkimą. Jam pakaktų penktadalio savininkų dalyvavimo.
Sprendimui įsteigti bendriją turėtų pritarti susirinkime dalyvaujančių savininkų dauguma, tačiau ne mažiau kaip penktadalis visų savininkų.
Gyventojai apie steigiamąjį susirinkimą turėtų būti informuojami ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Pranešimus būtų galima siųsti elektroniniu paštu, įteikti asmeniškai arba įdėti į pašto dėžutes.
Informacija taip pat turėtų būti paskelbta ir daugiabučių laiptinėse.
Svarbu tai, kad bendrijos įsteigimas nesuteiktų teisės pradėti renovaciją. Dėl namo atnaujinimo savininkai ir toliau turėtų balsuoti atskirai.
Bendrijas būtų galima steigti internetu
Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) vadovas Remigijus Nemira teigiamai vertina siūlomus pakeitimus.
Jis ypač palankiai vertina galimybę bendrijas steigti internetu, naudojant iš anksto parengtus steigimo dokumentus – pavyzdinius įstatus.
„Bendrijų steigimas per pavyzdinius įstatus Registrų centre ir pats steigimas elektroniniu būdu – proveržis į ateitį bendrijų savivaldai“, – sako R. Nemira.
Pasak jo, tokia tvarka padėtų išvengti ginčų dėl steigimo dokumentų ir sumažintų išlaidas notarams.
Dar vienas siūlomas pakeitimas būtų aktualus gyventojams, kurių namus administruoja didelės, kelias dešimtis daugiabučių vienijančios bendrijos.
R. Nemira pasakoja, kad kai kurios seniai įsteigtos bendrijos iki šiol jungia 20–30 daugiabučių.
Pagal siūlomą tvarką atskiras namas galėtų atsiskirti nuo tokios bendrijos neatliekant visos bendrijos reorganizavimo procedūros.
„Tokia koncepcija daug paprastesnė, nes nereikia vykdyti visos bendrijos reorganizavimo, eiti pas notarus ir t. t.“ – aiškina R. Nemira.
Atsiskyrusio namo savininkai galėtų steigti savo bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti administratorių.
Taip pat siūloma, kad bendrijų pirmininkai į rašytinius prašymus pateikti informaciją apie bendrijos veiklą turėtų atsakyti per 10 darbo dienų. Prireikus šį terminą būtų galima pratęsti dar 10 darbo dienų, nurodant pratęsimo priežastis.
Vis dėlto šie pakeitimai dar nėra įsigalioję – jiems turi pritarti Seimas.
