Praėjusį mėnesį aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė patvirtino daugiabučių renovacijos paramos tvarkos pakeitimus, kuriais nustatomas naujas finansavimo modelis, derinant Socialinio klimato fondo (SKF), Klimato kaitos programos (KKP) ir lengvatinių paskolų lėšas.
„Pradedame naują daugiabučių renovacijos etapą – renovacijai sutelkiame daugiau finansavimo šaltinių ir keičiame sistemą taip, kad būtų atsižvelgta ir į žmonių finansines galimybes, ir į savivaldybių skirtumus. Didesnę paramą gaus tie, kuriems jos labiausiai reikia. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame daugiabučių skydinei renovacijai, kuri leis ne tik reikšmingai sutrumpinti darbus, bet ir mažiau trikdys gyventojų kasdienybę“, – sako aplinkos ministrė I. Andriulaitytė.
Taigi, kokių pokyčių gali tikėtis gyventojai?
Kai kuriems ir 80 proc. lėšų
Naujame projekte didžiausia parama numatyta pažeidžiamiems namų ūkiams. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad okių daugiabučių namų kompleksinei renovacijai numatyta 133 mln. eurų.
Jeigu toks daugiabutis bus šildomas iškastiniu kuru, tai valstybs lėšomis bus kompensuojama 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Pažeidžiamiems namų ūkiams daugiabučiuose, kuriuose šildymui naudojamas ne iškastinis kuras, bus kompensuojama 50 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų.
Abiem atvejais valstybės lėšomis bus kompensuojama 100 proc. pažeidžiamiems namų ūkiams tenkančių techninės pagalbos išlaidų – projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros.
Iki šiol paramos dydis nepakankamai atspindėjo didelius Lietuvos savivaldybių ekonominius ir socialinius skirtumus. Ta pati gyventojų mokėtina renovacijos išlaidų dalis didesnių pajamų savivaldybėje ir mažesnio ekonominio pajėgumo regione gyventojams gali reikšti visiškai skirtingą finansinę naštą.
Todėl pažeidžiamais nelaikomiems namų ūkiams numatyta skirti 126 mln. eurų. Šios paramos intensyvumas priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso (SPRI) ir projekte pasirinktų papildomai skatinamų sprendimų.
SPRI yra apskaičiuojamas pagal savivaldybių gyventojų pajamas, nedarbo lygį, savivaldybės fiskalinį pajėgumą, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalį ir skurdo rizikos lygį.
Pagal apskaičiuotas SPRI reikšmes savivaldybės yra suskirstytos į tris grupes, kurioms bus taikomas skirtingas bazinis KKP paramos intensyvumas: 15 proc. ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupėje; 20 proc. vidurinėje savivaldybių grupėje; 25 proc. savivaldybėse, kuriose valstybės paramos poreikis didžiausias.
Kada bus galima kreiptis dėl paramos?
Naujajame kvietime numatoma finansuoti apie 640 daugiabučių namų kompleksinės renovacijos projektų, apimančius daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių.
Iš jų beveik 8 tūkst. priskiriami pažeidžiamiems namų ūkiams. Atnaujintuose daugiabučiuose turės būti pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažintos šiluminės energijos sąnaudos.
Gyventojams taip pat bus sudaryta galimybė pasinaudoti lengvatinė paskola iki 20 metų laikotarpiui. Pirmiesiems 5-iems metams numatyta 3 proc. metinė palūkanų norma.
Paskolas teiks „Artea“ bankas, kurį Europos investicijų bankas atrinko kaip finansų tarpininką, vykdant kontroliuojančiojo fondo sutartį. Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programą iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo tam skirta 100 mln. eurų.
Naujas daugiabučių modernizavimo projektas turėtų prasidėti artimiausiu metu.
