Ruošia naują kelių mokesčio sistemą: pinigines patuštins daugelis

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų. 

Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų.

Įstatyme numatyta, kad rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, bet nuvažiuoto atstumo. Teigiama, kad transporto priemonių kategorijos, kurioms bus skaičiuojama rinkliava, išliks tokios pat, kaip ir dabar: autobusai (transporto priemonių kategorijos M2–M3), krovininės transporto priemonės (transporto priemonių kategorijos N1–N3) ir jų junginiai bei specialios kelių transporto priemonės.

Tiesa, numatoma, kad kelių mokesčio nereikės mokėti specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos transporto priemonėms, taip pat neįgaliesiems vežti ar vairuoti pritaikytiems autobusams bei automobiliams, vietinio susisiekimo autobusams.

Pirminėse įstatymo gairėse numatomas ribinis mokestis autobusams ir lengvoms iki 3,5 tonos krovininėms transporto priemonėms sieks 3,5–7 cento už nuvažiuotą kilometrą, sunkesnėms – 5–16 centų.

Tam, kad ši sistema veiktų, bus pasitelkiama speciali aplikacija išmaniesiems įrenginiams.

„Pagrindinis sistemos technologinis sprendimas bus paremtas aplikacija išmaniesiems įrenginiams. Lietuva renkasi ES direktyvoje numatytą technologinį palydovinės padėties nustatymo (angl. Global Navigation Satellite System) sprendimą,  kuris yra taikomas ir kitose ES valstybėse.

Lietuva, įvertinusi šalies kelių tinklo specifiką ir ypatumus, geografinę padėtį, klimatą ir su konkrečiu sprendimu susijusius kaštus bei technologines tendencijas, pasirinko išmaniųjų įrenginių sprendimą. Pažymėtina, kad išmanieji įrenginiai tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų vystymosi tendencijos didina jų prieinamumą bei užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą.

REKLAMA

Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su tik tam skirtais GPS įrenginiais“, – pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

Naudos greičio stebėjimo sistemas

S. Jansonas pastebi, kad atpažinti, ar už transporto priemonę atsakingi asmenys sumokėjo reikiamą mokestį, padės ir esamos greičio stebėjimo sistemos.

„Transporto priemonių atpažinimui bus naudojama kontrolės įranga (numerių atpažinimo kameros, klasifikavimo įrenginiai) keliuose, o taip pat bus pasitelktos Kelių direkcijos įdiegtos modernios greičio stebėjimo sistemos, kurių funkcionalumai yra pakankami ir jau dabar naudojami kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės tikslais.

Be to, Kelių direkcija ketina papildomai pasitelkti visas kitas galimas priemones, kurios automatiškai atpažįsta valstybinius numerius. Taip pat Kelių direkcija sieks dar glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos policija ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos išnaudojant jų turimas kontrolės priemones“, – teigė pašnekovas.

Mokestį taikys magistraliniams keliams

Naujos sistemos naudojimas, pasak LAKD atstovo, atsiras apie 1700 kilometrų sudarančiuose magistraliniuose keliuose, tuo metu krašto ir rajoninių kelių apmokestinti nenumatoma.

Įvardijimas magistralinių kelių sąrašas, kur bus taikoma rinkliava: 

* A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10,00–91,00 km; 103,00–304,00 km);

* A2 Vilnius–Panevėžys (12,00–132,55 km);

* A3 Vilnius–Minskas (6,65–32,91 km);

* A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (15,57–133,91 km);

* A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (7,60–96,74 km);

* A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (5,95–66,80; 72,44–185,24 km);

* A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km);

* A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (7,50–87,86 km);

* A9 Panevėžys–Šiauliai (5,00–75,29 km);

* A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (4,57–66,10 km);

* A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,52 km);

* A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,74 km; 59,49–185,97 km);

* A13 Klaipėda–Liepoja (11,00–43,83 km);

* A14 Vilnius–Utena (10,66–95,66 km);

* A15 Vilnius–Lyda (10,78–48,83 km);

* A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (15,56–135,42 km);

* A17 Panevėžio aplinkkelis (0–22,24 km);

* A18 Šiaulių aplinkkelis (0–17,13 km).

Šiuo metu numatyti sistemos naudojimo planai turėtų paliesti ir dalį ūkininkų. Tiesa, jiems rinkliavos dydis butų minimalus.

REKLAMA

„Numatyta, kad mažiausi kelių rinkliavos ribiniai tarifai bus taikomi žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie tenkina visas šias sąlygas: verčiasi žemdirbyste, jų metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kai gabena jiems priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir turi važtaraštį, patvirtinantį, kad krovinio siuntėjas, gavėjas ir vežėjas sutampa. 

Prekybininkai kelių rinkliavos sistemai nepritaria

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pabrėžė, kad toks kelių įstatymo projektas yra pateiktas skubotai, neatsižvelgus į pastabas, todėl neketinama sutikti su žadamais pakeitimais.

Be to, pasak R. Vainienės, naujas mokestis reikštų dvigubą transporto priemonių apmokestinimą.

„Asociacijos nuomone, projektas priėmimui teikiamas skubotai, neatsižvelgus į verslo asociacijų pastabas ir pasiūlymus, todėl prašome projektui nepritarti.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai, be kita ko, yra dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai taip pat dalis akcizo pajamų, gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams.

Akcizo mokesčio pajamos yra proporcingos realizuoto benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų, skirtų automobiliams, kiekiui, kuris, savo ruožtu, tiesiogiai proporcingas transporto priemonių nuvažiuotam atstumui. Todėl siūlymas Programą finansuoti transporto priemonių nuvažiuotam atstumui proporcingu dar vienu mokesčiu (rinkliava) reikštų ne ką kitą, kaip transporto priemonių naudotojų dvigubą apmokestinimą“, – teigia prekybininkų atstovė. 

R. Vainienė pastebi, kad naujas rinkliavos modelis privalo būti išanalizuotas išsamiau, reikėtų atsižvelgti į tai, koks poveikis bus kuriamas skirtingoms sritims. 

REKLAMA

„Rengėjai tokio pakeitimo būtinumą motyvuoja poreikiu papildomai surinkti virš 2 mlrd. eurų kelių plėtrai ir priežiūrai. Projektas gali būti priimtas tik atlikus jame numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. 

Tokio vertinimo metu, be kita ko, turi būti įvertintas siūlomų įtvirtinti rinkliavos tarifų už nuvažiuotą kilomterą pagrįstumas ir proporcingumas, poveikis ekonomikai, įvertinant didėsiančių krovinių gabenimo tarifų poveikį pirmojo būtinimo prekių krepšeliui ir infliacijai, valstybės finansams“, – teigė R. Vainienė. 

Teigia, kad Lietuva praras milijonus eurų 

Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas taip pat išreiškia nusivylimą dėl žadamos kelių apmokestinimo sistemos įrengimo. 

Pasak jo, naujas kelių rinkliavos mokestis dar labiau pablogintų vežėjų situaciją, todėl bus teikiami nauji siūlymai projekto autoriams.

„Asociacija „Linava“ kategoriškai nepritaria jokiems mokesčių kėlimams, kurie skaudžiai paliestų transporto sektorių. Mūsų asociacijai priklausantys keleivių vežėjai paskaičiavo, kad tokiu atveju kelių mokestis jiems pakiltų net 10-20 kartų. Taigi jei dabar vieno autobuso vidutinis metinis mokestis yra 753 eurų, tai jis išaugtų nuo 7530 iki 15060 eurų.

Atkreipiame dėmesį, kad tokią sumą turėtų būti sumokėta už vieną keleivinio transporto priemonę per metus. Kroviniam transportui mokestis dar labiau išaugtų, nes mokestis tiesiogiai priklausytų nuo nuvažiuoto kilometrų kiekio. Kuo daugiau važiuoja, tuo daugiau moka. 

Labiausiai tai paliestų vidinių pervežimų vežėjus, nes jie moka už dieną 11 eurų, o skaičiuojant nuvažiuotus kilometrus, kurių nuvažiuojama labai daug, kaina labai ženkliai išaugs. Neabejotinai, tai dar labiau pablogintų situaciją vežėjams, kurie pastaruosius metus išgyvena sudėtingus laikus.

REKLAMA

Tad teiksime siūlymus projektų autoriams, kaip tobulinti teisės aktus ir būtinai inicijuosime pokalbį prie derybų stalo“, – teigė vežėjų atstovas.

Be to, Z. Buivydas priduria, kad jau dabar iš Lietuvos pasitraukė daugiau kaip 100 transporto įmonių, todėl, jo teigimu, papildoma našta tik dar labiau pablogintų esamą situaciją, o Lietuva dėl to netektų milijonų eurų iš valstybės biudžeto. 

„Negalime leisti, kad transporto sektorius dar labiau susitrauktų. Štai per metus Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją. 

„Linava“ primena, kad, nepakeldami naštos, vis daugiau logistikos sektoriuje dirbančių verslų palieka Lietuvos rinką ir keliasi į Lenkiją, Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis, kur steigia dukterines arba perka naujas įmones ir tęsia veiklą. Dėl kitose šalyse tęsiamų šių įmonių veiklų valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, gresia mažesnių įmonių žlugimas“, – pastebėjo pašnekovas.

Numatoma kelių rinkliava už nuvažiuotą atstumą bus skaičiuojamas atsižvelgiant į automobilio tipą, taršos klasę ir nuvažiuotą atstumą. Konkretūs tarifai ir detalios taisyklės bus nustatyti Vyriausybės nutarimais ir susisiekimo ministro įsakymais. 

Nauja kelių apmokestinimo tvarka turėtų pradėti veikti nuo 2023 metų.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2021-03-02 07:24:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tie seimo vafliai išvis ahujelino, tik vogti ir temoka
Atsakyti
-6

T
Tadas
2021-03-02 08:41:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tie sejmunai tam ir sedi kad mokescius kelti is biudzeto milijonus svajstyti ir vogti.
Atsakyti
-6

T
Tadas
2021-03-02 08:38:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nie naujo juk cia LT. valdzia tik ir temoka kaip vagti.
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (41)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų