Rugpjūtį pusė elektros energijos Lietuvą pasiekė iš Karaliaučiaus, tai iš dalies kompensavo per mėnesį 9 proc. sumažėjusį importą iš Skandinavijos. Daugiau importuoti elektros energijos iš Šiaurės šalių Lietuva negalėjo dėl aukštesnės oro temperatūros, kuri sumažino Lietuvos ir Latvijos tarptautinių jungčių pralaidumą ir apribojo fizinį elektros srautą. Elektros biržoje pirmiausia nuperkama importuojama elektra, o vėliau jos trūkumas dengiamas brangesne vietos elektrinių pagaminta energija.
Vasariški orai toliau džiovino upes, todėl gamyba Lietuvos ir Latvijos hidroelektrinėse mažėjo atitinkamai ketvirtadaliu ir daugiau nei trečdaliu. Latvijoje vietinės elektros pasiūlą kompensavo didesnėmis apsukomis dirbusios ir brangesnę elektros energiją gaminančios šiluminės elektrinės. Tuo metu Lietuvoje vietos elektrinių sumažėjusią gamybą sustiprino antroje rugpjūčio pusėje smarkiau pūtęs vėjas. Paskutinį vasaros mėnesį vėjo energija sudarė beveik ketvirtadalį visos šalyje pagamintos elektros – tai yra 26 proc. daugiau nei liepą.
Elektros kaina, palyginti su liepa, sumenko 4 procentais. Tam įtakos turėjo rugpjūčio pradžioje pasibaigęs Estijos ir Suomijos jungties „EstLink 2“ remontas, šiek tiek sumažinęs kainas visose Baltijos šalyse.
„Nord Pool Spot“ biržos Skandinavijos šalių prekybos zonose vidutinė elektros kaina rugpjūtį buvo 16 proc. didesnė nei liepą. Elektros kainos Skandinavijoje išaugo dėl sumažėjusios elektros, gaminamos Norvegijos hidroelektrinėse, pasiūlos ir baigiantis vasarai ėmusio didėti elektros energijos poreikio.
Lietuvos ir Baltarusijos jungčių pralaidumas rugpjūtį vidutiniškai buvo išnaudojamas 43 proc., Estijos ir Latvijos – 95 proc., Lietuvos ir Karaliaučiaus – 98 proc.
