Iš beveik 100 tūkst. ha rapsų ploto šiemet vidutiniškai prikulta po 3,09 t/ha sėklų. Tokio aukšto vidutinio žieminių rapsų derlingumo nebuvo per visą rapsų auginimo istoriją Lietuvoje.
Kas lėmė gerą ir produktyvų rapsų augimą šią vasarą? Iš tikrųjų geram derliui įtakos turėjo daug veiksnių, tačiau, ko gero, didžiausią – pagerėjusi žemės ūkio technika bei laiku atlikti pasėlių priežiūros darbai.
Naujos derlingos veislės
Ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad, esant to paties lygio žemės ūkio technikai, žieminių rapsų, pasėtų į užleistus dirvonus, sėklų derlingumas būna net 1,2–1,8 t/ha mažesnis nei sėjant bent į vidutiniškai sukultūrintas žemes.
Dabartiniu metu žieminiai rapsai tapo teisėtas sėjomainų rotacijos narys. Tačiau jie dar neprarado pranašumo, mažinant natūralių ir mažai produktyvių pievų plotus. Išarus pievas, geriausia sėti rapsus, nes šie augalai, beje, kaip ir linai, ne tik nebijo įsisenėjusių velėnų, bet ir skatina jų mineralizaciją. Be to, žieminiai rapsai, pasėti į išartas užleistas pievas, subrandina ne mažiau sėklų nei pasėti normalioje sėjomainoje.
Taip pat ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius metus iš esmės sumažėjo žieminių rapsų pasėlių dalis labai žemo ir žemo našumo žemėse, o padidėjo jų pasėlių plotai aukštesnio derlumo dirvose. Ką reiškia žieminių rapsų pasėlių plotų didėjimas geresnėse žemėse? Tyrimais nustatyta, kad rapsų derlingumas dirvose, kurių boniteto balas yra aukštesnis nei 50, būna vidutiniškai 1,5–2,0 t/ha didesnis negu pasėtų žemesnio nei 35 balų našumo dirvose.
Tačiau nėra abejonių, kad lemiamą įtaką žieminių rapsų sėklų derlingumui didėti turėjo labai produktyvios naujos veislės ir pagerėjusi auginimo žemės ūkio technika. Būtent dėl naujų veislių šią vasarą keliuose ūkiuose žieminių rapsų sėk lų derlingumas viršijo net 6 t/ha. Ir tai buvo ne hibridinių, o linijinės selekcijos veislių žieminių rapsų pasėlių derlius.
Tinkamas sėjos laikas
Iš žemės ūkio technikos veiksnių didžiausia pažanga pasiekta optimizuojant žieminių rapsų sėjos laiką. Didžioji ūkininkų dalis jau įsitikino, kad per daug ankstyva žieminių rapsų sėja ne tik nedidina derlingumo, bet atsiranda problemų dėl peržiemojimo bei augalų apsaugos.
Visais tyrimų metais per daug ankstyva sėja iš esmės mažino žieminių rapsų peržiemojimą bei sėklų derlingumą. Žieminiai rapsai geriausiai peržiemodavo ir subrandindavo aukščiausią derlingumą (4,45 t/ha), kai jie pasėjami iki rugpjūčio 20 d. Pasėjus rapsus rugpjūčio trečią dekadą, vidutinis derlingumas sumažėdavo 0,51 t/ha.
Dar didesni skirtumai buvo gauti, palyginus rugsėjo mėnesio sėjos ir optimalaus laiko sėjos žieminių rapsų derlingumus. Skirtumas viršijo net 2 t/ha. Todėl visai suprantama, kad, sumažinus vėlai sėtų rapsų plotus, jų vidutinis derlingumas šalies ūkiuose didėjo net ir tada, kai optimalios sėjos pasėlių derlingumas ir nepadidėdavo arba padidėdavo nedaug, palyginti su ankstesniais metais.
Pastebimai sumažėjo ir labai ankstyvos žieminių rapsų sėjos šalininkų gretos. Ūkininkai įsitikino, kad per daug anksti pasėtų žieminių rapsų derlingumas būna ne tik 0,5– 1,0 t/ha mažesnis, bet ir išleidžiama daugiau lėšų pasėlių priežiūrai. Todėl dabar didžioji rapsų dalis pasėjama rugpjūčio 15–30 d. Rapsų sėjos laiką ypač gerai optimizavo Vidurio Lietuvos ūkininkai.
Po sėjos – iškart priežiūra
Labai didelę įtaką būsimam žieminių rapsų derlingumui turi teisingas tręšimo normų parinkimas ir jų įterpimo gylis (jis turėtų siekti bent 7 cm). 2008 m. rudenį ūkininkai per daug netaupė lėšų trąšoms, nors tada jos kainavo daugiau kaip du kartus nei dabar. O azoto trąšų normos šiais metais buvo net aukštesnės nei ankstesniais metais. Vadinasi, šių metų žieminių rapsų sėklų derliams tręšimo optimizavimas taip pat turėjo teigiamą įtaką. Kaip ir kitų kultūrinių augalų produktyvumui, taip ir žieminių rapsų derliams labai didelę įtaką turi teisinga augalų apsauga. Rapsų augimą neigiamai veikia piktžolių gausa, sudygusios priešsėlių pabiros, įvairios ligos bei kenkėjai. Pasėlių priežiūros darbai, kurių didesnę dalį sudaro augalų apsaugos priemonių įgyvendinimas, prasideda iš karto po sėjos. Tai – pasėlių purškimas herbicidais. Žemdirbiai teigia, kad siekiant patikimo efekto geriau naudoti herbicidus, turinčius poveikį dirvai.
Rudenį, augalams suformavus 5–6 lapus, labai svarbu panaudoti fungicidus. Jie šiuo laikotarpiu veikia ir kaip augimo reguliatoriai, apsaugantys augalus nuo peraugimo.
Verta tręšti ir žydinčius rapsus
Šią vasarą rapsų augintojai mažiau tręšė rapsų pasėlius per lapus po augalų žydėjimo ar ankštaroms susiformavus. Ūkininkai teisinasi nepalankiomis orų sąlygomis ir nenoru važiuoti prikabinamais purkštuvais per vešlius pasėlius. Mūsų nuomone, jie ne visai teisūs. Purkštuvai aplaužo tik apie 3,5 proc. pasėlių, kurių derlingumas sumažėja 35–50 proc. Vienkartinis papildomas žieminių rapsų tręšimas per lapus vidutiniškai sėklų derlingumą padidina 0,35– 0,45 t/ha, o tręšiant du kartus – net iki 1 t/ha. Esame įsitikinę, kad papildomas žieminių rapsų tręšimas per lapus yra dar neišnaudotas rezervas didinant žieminių rapsų derlingumą. Tokio tręšimo pelningumas viršija 400 proc.
Žieminių rapsų derlingumas kai kuriuose ūkiuose galėjo būti dar didesnis, tačiau ribojantis veiksnys buvo ūkininkų nenoras apipurkšti pasėlius preparatu Aventrol. 2009 m. vasarą net 20 proc. sumažėjo Aventrol apipurkštų žieminių rapsų pasėlių. Ir vėl tas pats aiškinimas, kad nėra savaeigių purkštuvų arba nepakankamai tikima galimais rapsų sėklų išbyrėjimais iš ankštarų iki pjūties ir jos metu. Skaičiavimai rodo, kad šią vasarą rapsų sėklų nuostoliai buvo didesni nei 2008 m. ir mažesni nei 2007 m. vasarą. Iš vieno hektaro pasėlių, kurių pjūtis buvo suvėlinta 7–10 dienų, ant žemės vidutiniškai išbyrėjo net 320 kg/ha rapsų sėklų. Dar labiau sėklų nuostoliai didėjo netolygios brandos arba labiau piktžolėtuose pasėliuose, kada ūkininkai laukė, kol savaime subręs visi rapsai. Tokiuose pasėliuose buvo prarasta daugiau kaip 1 t/ha rapsų sėklų.
