Teikdami paraišką gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai daugelis galvoja, kad tai yra puikus būdas finansavimui gauti. O kodėl gi nepasinaudojus parama, jeigu jos nereikia grąžinti su palūkanomis?
Taip mąsto dažnas paraiškos rengėjas. Tačiau čia vertėtų prisiminti pagrindinį ES struktūrinės paramos tikslą - padėti naujosioms šalims tapti konkurencingomis ES valstybių erdvėje. Pasinaudodamos ES struktūrinių fondų parama, įmonės turi unikalią galimybę tapti konkurencingomis ES valstybių erdvėje, bet ar tai jos pakankamai gerai išnaudoja? Visgi, prieš pradedant rengti paraišką reikėtų įvertinti tris pagrindinius aspektus, t.y. projekto idėją, įmonės žmogiškųjų išteklių pajėgumus bei finansinę pareiškėjo būklę. Tik vadovai, deramai įvertinę šiuos tris aspektus, turėtų priimti įmonei strategiškai naudingą sprendimą: idėjos įgyvendinimui pasinaudoti struktūrine parama ar ieškoti kitų finansinių galimybių idėjos realizavimui.
1. Vertinant projekto IDĖJĄ, įmonei rekomenduojama apsvarstyti keletą klausimų:
Ar produktas/paslauga tikrai būtinas įmonės plėtrai? Ar naujoji verslo idėja vientisai papildo įmonės veiklą - juk ji visų pirma turėtų „išplaukti“ iš įmonės vykdomos veiklos ir būti neatsiejama jos dalis. Jeigu tai yra visiškai nauja paslauga/produktas, ar produktyviai tai bus įvesta į įmonės vykdomą veiklą bei kokią naudą ši atneš jai ateityje. Vertinant idėją, reikėtų atsižvelgti ir į finansinės grąžos tikimybę iš produkto/paslaugos, nes naudojant struktūrinės paramos lėšas administraciniai procesai yra lėti, kas sulėtina ir idėjos realizaciją. Be jokios abejonės, labai svarbu idėjos tęstinumas projektui pasibaigus, jos indėlis įmonės vystimuisi, plėtrai, konkurencijai, pridėtinės vertės kūrime.
Pareiškėjai turėtų nepamiršti, kad struktūrinė parama skiriama kaip priemonė tikslui pasiekti, t.y. padedanti įmonei tapti konkurencingesnei bei kurti didesnę pridėtinę vertę ateityje, todėl idėja turėtų būti neatsiejama įmonės realizacijos dalis.
2. Dar vienas labai svarbus faktorius, padedantis sėkmingai plėtoti jūsų idėją, yra įmonės žmogiškųjų išteklių pajėgumus darbui su ES struktūriniu projektu:
Įgyvendinant struktūrinį projektą sukuriama „įmonė įmonėje“, kuri dirbtų tik su projektu ir užtikrintų sėkmingą jo valdymą. Esminis aspektas, verčiantis galvoti apie tokią struktūrą - sudėtingas administravimo mechanizmas, apsunkinantis ir lėtinantis darbą su projektu. Jo darbo grupės funkcijos didžia dalimi yra nukreiptos į darbą su įgyvendinančia institucija: susirašinėjimai, patirtų išlaidų derinimas ir pan.
Įgyvendinti projektą turėtų komanda, kurioje būtų vadovas, finansininkas, juristas, vadybininkas ir viešųjų ryšių specialistas.
Projekto vadovas turi prižiūrėti, kaip laikomasi sutarties sąlygų, atsiskaityti už atliktus darbus, suteiktas paslaugos ir įsigytas prekes įgyvendinančiai institucijai. Apie atliekamus pirkimus jis privalo informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suderinti visus projekto pakeitimus su įgyvendinančia institucija iki mokėjimo prašymo pateikimo bei gauti raštišką pritarimą/nepritarimą.
Projekto finansininkui reikia apskaičiuoti prašomą apmokėti/kompensuoti paramos sumą atsižvelgiant į paramos intensyvumo skaičiavimo metodiką, pildyti ir pateikti įgyvendinančiajai institucijai mokėjimo prašymus bei juos pagrindžiančius dokumentus (išlaidas), parinkti teisingą pirkimo būdą, motyvus dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, suderinti visus vykdomus pirkimus (tame tarpe ryšio, kanceliarines išlaidas, biuro ir pan.) su įgyvendinančia institucija, kad jos būtų patvirtintos kaip tinkamos išlaidos.
Projekto juristas prižiūri, kad nebūtų padaryta ES ir nacionalinių teisės aktų pažeidimų naudojant paramos lėšas, iki pirkimo pradžios suderinti su įgyvendinančia institucija atitinkamą informaciją.
Projekto vadybininkas turi saugoti projekto vykdytojo susirašinėjimus su įgyvendinančia institucija ir tarpine institucija įrodančius dokumentus, pateikti derinimui pirkimo dokumentus įgyvendinančiajai institucijai.
Projekto viešųjų ryšių specialistas turi užtikrinti viešinimo ir informavimo priemones ir teisingai naudoti ES atributiką.
Įmonė, atsižvelgusi į projekto komandos funkcijas bei įvertinusi savo žmogiškųjų išteklių pajėgumus, turėtų nuspręsti:
• Ar pati administruos projektą? Jei taip, darbo užmokestis dirbant su projektu tiesiogiai pririšamas prie asmens pagrindinės darbovietės darbo užmokesčio.
• Ar projektą administruoti patikės konsultacinei įmonei, administravimo kaštus skaičiuojant pagal rinkos kainas.
3. Be jokios abejonės, pareiškėjas turi įvertinti ir savo finansinę situaciją, atsižvelgdamas į tai, kad ES struktūrinių fondų rėmimo intensyvumas gali būti iki 60-70 proc., tad kitą projekto vertės dalį įmonė turi padengti pati iš savo arba skolintų lėšų (pvz. banko paskola). Įmonė projekto įgyvendinimui turi turėti pakankamai apyvartinių lėšų, nes pareiškėjas pirmiausia už darbus bei paslaugas turėtų sumokėti iš savo lėšų, o tik tada patirtas išlaidas susigrąžinti. Pirkimo išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis tik tuo metu, jeigu visi patirti kaštai yra suderinti su įgyvendinančia institucija ir jos pripažįstama, kaip tinkamomis finansuoti.
Pareiškėjas, atsižvelgęs šiuos tris svarbius aspektus (idėją, žmogiškuosius išteklius bei finansinę situaciją) gali sėkmingai pradėti rengti paraišką struktūrinei paramai gauti bei ją įgyvendinti, siekiant pagrindinio tikslo – tapti konkurencinga ES valstybių erdvėje.
