Vismantas Žuklevičius
Nuo sausio mažėjanti pieno supirkimo kaina varo į neviltį pieno gamintojus. Jie jau pavargo nuo perdirbėjų diktato ir savivalės. Premjeras ramina, kad pieno supirkimo kaina jau artimiausiais mėnesiais turi pradėti didėti, tačiau jokių garantijų, kad taip ir atsitiks. O Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai teigia, kad pieno kainos svyravimas yra normalus dalykas.
Nestabili padėtis
Praėjusį ketvirtadienį ŽŪM vykusiame Pieno tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl pieno pirkimo–pardavimo sutarčių terminų nustatymo. Šiuo metu Lietuvoje pieno supirkimo sutartyse nenumatoma, kiek laiko bus mokama jose suderėta kaina. Keli pieną gaminantys ūkininkai „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šiuo metu ta pati kaina galioja vos 15 dienų. Toks terminas netenkina nei gamintojų, nei perdirbėjų. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio teigimu, Pieno tarybos posėdyje diskutuota, kiek laiko galėtų išlikti ta pati kaina, kad būtų galima bent iš dalies normalizuoti šiuo metu nestabilią pieno rinką.
„Valstiečių laikraščiui“ R.Krasuckis teigė, kad tai galėtų būti pusės metų laikotarpis. Jo metu suderėtos kainos nebūtų galima keisti. R.Krasuckio nuomone, šiuo metu tai padaryti nerealu, tačiau prie šio klausimo derėtų grįžti po pusmečio ar metų, kai tokia galimybė būtų kur kas realesnė.
Siūlė formulę
Dabartiniam pieno rinkos nestabilumui įtakos turi artėjantis pieno gamybos kvotų panaikinimas, mano Pieno tarybos pirmininkas Bronius Markauskas. Jis patvirtino turintis duomenų, kad daugelis ES šalių ūkininkų jau didina karvių bandas ir rengiasi gaminti daugiau pieno, o Lietuvos ūkininkai, pasak jo, nepajėgūs to padaryti. Pieno tarybos posėdyje B.Markauskas kėlė klausimą, kad būtų lengviau kalbėti apie kainos galiojimo terminus, jei būtų susitarta dėl tam tikros pieno kainos nustatymo formulės.
Tam nepritarė AB „Rokiškio pienas“ generalinis direktorius Dalius Trumpa. Jis pabrėžė, kad visiškai realus galėtų būti 2–3 mėnesių kainos galiojimo terminas, nes vietos rinkose, kuriose parduodama apie 40 proc. pieno produkcijos, paprastai sutartys pasirašomos 3 mėnesių laikotarpiui. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, panašiam laikotarpiui sutartys pasirašomos ir su užsienio klientais.
Pasak D.Trumpos, galvoti apie kainos nustatymo formulę būtų nelogiška. Jo teigimu, norint suvokti rinkos tendencijas, pakaktų stebėti kaimynų lenkų, latvių bei estų pieno kainos pokyčius. „Rokiškio pienas“ generalinio direktoriaus nuomone, taip būtų įsitikinta, kad kaina svyruoja vienodai visose šalyse, o ne tik Lietuvoje. D.Trumpa, be kita ko, prognozavo, kad birželį pieno kaina, palyginti su geguže, kris dar 3–5 proc.
Kiti Pieno tarybos nariai nesiėmė prognozuoti tolesnio kainos svyravimo. Pasak R.Krasuckio, aiškus yra tik kainos svyravimo periodiškumas. „Prognozuoti kada gali vėl pradėti kilti pieno supirkimo kaina, negalima, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Krasuckis. – Situacija yra standartinė: kiekvieną kartą po didelio kainų pakilimo būna ir jų kritimas, t. y. sinusoidės principu pieno sektoriuje kainos visada svyruoja maždaug kas dvejus metus.“ Pasak jo, tai patvirtina 10 metų vykdomi pieno rinkos stebėjimai.
Išeitis – ilgalaikės sutartys
Perdirbėjai ir supirkėjai aiškina, kad viena iš priežasčių, kodėl superkamas pienas Lietuvoje pinga, yra mažėjanti pieno ir pieno produktų kaina pasaulinėse rinkose. „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, pasaulio produktų biržos skelbia, kad pieno kaina mažėja globaliai. Pasak gamintojų, gerokai sumažėjo pieno supirkimo kaina pieno kooperatyvų nariams. Pasak perdirbėjų, superkamo pieno kaina kooperatyvams mažėja, nes iš jų pienas anksčiau buvo superkamas brangiau nei iš pavienių tiekėjų.
R.Krasuckio teigimu, kooperatyvai neturėtų jaustis labiau nuskriausti, nes kai pieno supirkimo kaina kyla, šie žaliavą parduoda užsienio supirkėjams. „O kai kaina leidžiasi, nori (kooperatyvai – red. past.), kad Lietuvos supirkėjai pieną pirktų brangiau. Išeina šioks toks antagonizmas. Todėl Pieno tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas, kad galbūt reikėtų nustatyti minimalų laikotarpį, per kurį neturėtų keistis pasiūlyta pieno supirkimo kaina“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius.
ŽŪM duomenimis, pieno supirkimo kaina per pastaruosius tris mėnesius sumažėjo apie 9 proc., tačiau išskirtiniais atvejais kai kuriems kooperatyvams ji sumažėjo net iki 40 proc. „Per pasitarimą su premjeru padarėme išvadą, kad kooperatyvai stabilesnes veiklos sąlygas užsitikrintų, su pieno supirkėjais sudarę ilgalaikes pieno pardavimo sutartis. Artimiausiu metu ŽŪM šią problemą dar kartą aptars Pieno tarybos posėdyje, – sakė R.Krasuckis. – Be to, ŽŪM sieks anksčiau nei įprasta gamintojams sumokėti išmokas už pieną. Diskutavome ir apie rinkų trečiosiose šalyse paiešką. Deja, ne viskas nuo mūsų priklauso. Tenka tik apgailestauti, kad iki šiol nepasirašyta JAV ir ES laisvosios prekybos sutartis. Labai tikėtina, kad derybos gali užtrukti dar 1–2 metus. Reikia ieškoti ir kitų rinkų.“
Nesiskundžia pieno trūkumu
Visgi JAV ir ES laisvosios prekybos sutartis nepagerintų dabar esančios situacijos Lietuvos pieno rinkoje, mat Lietuvos gamintojai tiek pieno, tiek mėsos sektoriuose sėkmingai tiekia produkciją Šiaurės Amerikos rinkai. Pasak pienininkų atstovų, „rastas priėjimas (prie Amerikos rinkos – red. past.) ir mūsų įmonės gali sėkmingai prekiauti: smarkaus pokyčio dėl prekybos sutarties pasirašymo nebūtų“. Pienininkų teigimu, pieno supirkimo kainai didelę įtaką gali turėti neapgalvoti politiniai sprendimai. Tačiau tiek pienininkai, tiek ir perdirbėjai sutinka, kad pieno supirkimo kainą labiausiai veikia paklausos ir pasiūlos santykis pasaulyje.
„Šiuo metu vidaus rinkoje kainos yra stabilios, o pasaulyje jos krenta. Mūsų žemdirbiai, žinoma, nepatenkinti: vasarį kaina buvo gerokai didesnė, net keliasdešimt procentų, – „Valstiečių laikraščiui sakė R.Krasuckis. – Kaina krito, planuotų pajamų gauti nepavyksta, tad ir laikytis kitų verslui būtinų įsipareigojimų ūkininkams bei kooperatyvams sunkiau. Problemų tikrai yra, tačiau mes (ŽŪM – red. past.) manome, kad jau yra požymių, jog kaina pasaulinėse rinkose toliau nekris, o tai teikia vilčių, kad ir Lietuvoje ji stabilizuosis, ir pieno gamyba bus rentabili.“
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, pieno gamintojai kol kas pieno trūkumu nesiskundžia, gamyba šalies pieninėse vyksta sklandžiai. R.Krasuckis sakė neabejojantis, kad ūkininkai prašys Vyriausybės pagalbos kompensuoti patirtus nuostolius. Pašnekovo teigimu, visos paramos priemonės pieno sektoriui jau yra išrašytos, tad Vyriausybė, net ir labai norėdama, ūkininkams galės padėti ribotai.
Vyriausybė kainos nepakels
O ŽŪM, R.Krusicko teigimu, pieno sektoriui skiria itin daug dėmesio. „Mes numatėme, kad pieno sektorius gautų tiesiogines išmokas per susietąją paramą. Taip pat numatėme prioritetus investicinėje programoje, prašėme Vyriausybės skirti maksimaliai galimą sumą pieno sektoriui paremti iš pereinamojo laikotarpio išmokų. Derinome programą, kad šiais metais pieno sektoriui iš tiesioginių išmokų programos dar 3 proc. išmokų būtų skirta pienininkams. Tai – visos priemonės, kurias realiai šiuo metu galima naudoti“, – ŽŪM darbus pieno sektoriui vardijo R.Krusickas. Paklaustas, ar Vyriausybė galėtų imtis reguliuoti pieno supirkimo kainą ir ją šiuo metu pakelti, R.Krusickas buvo kategoriškas: „Vyriausybė pakelti kainų neturi jokios galimybės.“
„Valstiečių laikraštis“ ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus taip pat teiravosi, kodėl pieno supirkimo kaina krenta, o štai prekybos centruose jos nekinta. Pašnekovo teigimu, taip yra todėl, kad vietos rinkai daugiausia įtakos turi vartojimas ir tik paskui – pieno kaina kitose šalyse, o pasaulinei – vartojimo pasaulio rinkose galimybės bei pasaulinė kaina. „Vietos (Lietuvos – red. past.) pieno rinkos kaina nebuvo tiek daug pakilusi, kaip pasaulinė, todėl ir dabar ji taip smarkiai nenukrito“, – susidariusią situaciją pieno rinkoje komentavo R.Krusickas. Pasaulinei pieno kainai didžiausią įtaką daro Naujosios Zelandijos pieno ūkis.
