Vyriausybė iš esmės pritarė Finansų ministerijos teiktam mokesčių ir kitų įmokų įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo tikslinamos individualią veiklą vykdančių gyventojų bei individualių įmonių savininkų ir ūkinių bendrijų narių apmokestinimo sąlygos (įskaitant valstybinio socialinio ir privalomo sveikatos draudimo įmokas), praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Pasiūlymai parengti atsižvelgiant į keleto šiais klausimais dirbusių darbo grupių veiklos metu pateiktas pastabas ir siūlymus. Kartu teikiami ir kai kurie kiti mokesčių įstatymų pakeitimai.
Pasikeitimai individualių įmonių ir ūkinių bendrijų apmokestinime
Vyriausybė pritarė siūlymui, kuriuo keičiamas valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo principas, t.y. pereinama prie šių įmokų skaičiavimo atsižvelgiant ne į pačios individualios įmonės ar ūkinės bendrijos pajamas, bet jas susiejant su savininko ar tikrojo nario pajamomis, kurios galėtų būti prilyginamos darbo pajamoms.
Siūloma nustatyti, kad individualios įmonės savininko bei ūkinės bendrijos tikrojo nario ir valstybinio socialinio draudimo, ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo tos sumos, kurią šie asmenys deklaruotų atitinkamoms institucijoms (SODRAI ir Valstybinei mokesčių inspekcijai) kaip „savininko algą“ ir kuri per kalendorinį mėnesį negalėtų būti mažesnė kaip minimali mėnesinė alga.
Taip pat siūloma nustatyti, kad šia deklaruota suma, nuo kurios skaičiuojamos minėtos įmokos, būtų mažinamas individualios įmonės ar ūkinės bendrijos apmokestinamasis pelnas skaičiuojant pelno mokestį.
Tokiu būdu būtų iš esmės atsižvelgta į tokių įmonių savininkų siūlymus leisti įmonei sudaryti darbo sutartį su jos savininku – nors ir be darbo sutarties sudarymo, apmokestinimo sąlygos būtų tokios pačios, kaip ją sudarius.
Pasikeitimai individualios veiklos apmokestinime
Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų įstatymų pakeitimais siekiama nustatyti racionalią šių įmokų bazę, kadangi ne visas individualios veiklos rezultatas gali būti prilygintas darbo užmokesčiui ir atitinkamai apmokestintas. Siūloma nustatyti, kad individualia veikla besiverčiantiems asmenims, įskaitant sportininkus, atlikėjus bei gyventojus, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, jos būtų skaičiuojamos ne nuo visų, o nuo pusės šios veiklos pajamų.
Minėtų grupių atstovams būtų nustatytos ir nuolatinės šių įmokų „lubos“ - maksimali suma, kurią viršijus nebūtų mokamos šios įmokos. Ji būtų lygi 48 Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumai (šiuo metu – 71 424 litams). Dabar tokios lubos nustatytos kaip laikinos.
Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo nereguliarių (pasyvių) pajamų, tokių kaip dividendai, turto pardavimo pajamos, palūkanos ir kt.
Kartu buvo pritarta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais siekiant supaprastinti gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimą, siūloma numatyti alternatyvų leidžiamų atskaitymų, kurie mažina apmokestinamąsias pajamas, nustatymo būdą. Gyventojas, gavęs pajamų iš individualios veiklos, turėtų teisę rinktis – arba iš pajamų atimti visas faktiškai patirtas išlaidas (jas pagrindžiant juridinę galią turinčiais dokumentais), arba atimti fiksuoto dydžio leidžiamus atskaitymus, kurių dydis lygus 30 proc. gautų pajamų sumos (pasirinkus pastarąjį būdą nebūtų reikalaujama patirtų išlaidų pagrįsti dokumentais).
Palankesnės sąlygos skolinimuisi iš užsienio
Vyriausybė pritarė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo Lietuvos verslui siekiama sudaryti palankesnes sąlygas skolintis iš užsienio subjektų. Projekte siūloma nustatyti, kad nuo 2010 metų visoms Europos ekonominėje erdvėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, registruotoms įmonėms išmokamos palūkanos už paskolas nebūtų apmokestinamos pelno mokesčiu „prie šaltinio“.
Šiems įstatymų pakeitimams dar turi pritarti Seimas.
