Už atnaujintą įstatymą balsavo 103 parlamentarai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.
„Šiandien turime subalansuotą, institucijų tikrintą ir profesionaliai patobulintą projektą“, – teigė Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Anot jo, nauja redakcija sprendžia daug seniai žinomų problemų, nustato aiškų kompetencijų pasiskirstymą tarp valstybės ir savivaldybių, sustiprina ekspertinių vertinimų ir paveldosaugos apskaitos standartus, supaprastina ir pagreitina procedūras.
Vienas dokumento rengėjų, buvęs kultūros ministras liberalas Simonas Kairys tvirtino, kad šis įstatymas labai svarbus ir antikorupciniu požiūriu.
Jis pabrėžė, kad nuo šiol visiems to paties objekto paveldosauginiams reikalavimams ir sąlygoms bus taikomas vieno langelio principas – užteks vieno prašymo, todėl valdytojui nebereikės kreiptis į kelias skirtingas institucijas.
Politiko teigimu, paprastu atveju procedūrų trukmė iki leidimo išdavimo sutrumpėtų dvigubai, sudėtingu atveju – keturis kartus, nuo 121 iki 30 darbo dienų.
„Tai rimta kultūros srities reforma: seniai taip buvo, kad tiek daug dalykų keistųsi vienu metu. Paveldo reglamentavimas nuo šiol bus ne tiek suvaržymų rinkinys, kiek galimybė kurti papildomą vertę“, – sakė jis.
Pagal priimtą įstatymą, nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkyba bus laikomi ne tik jos remonto, restauravimo, konservavimo, bet ir statybos darbai.
Nustatyta, kad nekilnojamosios vertybės tvarkybos projektas apims dokumentų visumą, kur turės būti pateikiami taikomaisiais tyrimais grindžiami vertybės ir tvarkomųjų paveldosaugos, ir tvarkomųjų statybos darbų sprendiniai.
Nekilnojamosios kultūros vertybės, atsižvelgiant į jų vertingųjų savybių gausą, autentiškumą, vientisumą ir reikšmę visuomenei, ir toliau bus skirstomos į vietinio, regioninio ar nacionalinio lygmens.
Tuo metu vertingųjų savybių sąrašas papildytas nauju pobūdžiu – kraštovaizdžio. Jis bus suteikiamas statiniams, jų kompleksams, vietovėms, kurie yra sudėtinė vertingo kultūrinio kraštovaizdžio dalis.
Naujos redakcijos įstatyme taip pat atsirado nuostatos dėl pasaulio paveldo vertybių objektų apsaugos bei valdymo.
Už jų išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo, valdymo ir sklaidos procesų koordinavimą bus atsakingos Kultūros ir Aplinkos ministerijos. Kultūros paveldo departamentas prižiūrės, kaip pasaulio paveldo vertybėse laikomasi nustatytų apsaugos, naudojimo režimų, paveldosaugos reikalavimų, kaip užtikrinama nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovių apsauga ir tvarkyba.
Už UNESCO sąraše esančios vertybės valdymo plano įgyvendinimą bus atsakingas savivaldybės paskirtas valdytojas.
Įstatyme nustatyta, kad privačių, bet visuomenei prieinamų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų savininkai galės gauti valstybės kompensacijas už jų tvarkymą, tačiau jos negalės viršyti 80 proc. išlaidų.
Iki 80 proc. išlaidų kompensaciją galės mokėti ir savivaldybės.
Dabar galiojančiame įstatyme kompensacijos dydis neribojamas.
