Senatoriai priėmė reformą 195 balsais prieš 112, taigi paketas dar labiau priartėjo prie tapimo įstatymu. Dabar komitetas parengs galutinį projektą, kuris bus pateiktas Senatui ir Nacionalinei Asamblėjai galutiniam balsavimui.
„Šį vakarą buvo žengtas svarbus žingsnis – Senate įvyko platus balsavimas dėl pensijų reformos teksto“, – po balsavimo naujienų agentūrai AFP sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ir pridūrė mananti, kad vyriausybės turima parlamentinė dauguma lems, reformos būtų patvirtintos.
Tačiau jei E. Macrono vyriausybei nepavyktų surinkti reikiamos daugumos, E. Borne galėtų pasinaudoti retai naudojama ir labai prieštaringai vertinama konstitucine priemone, vadinama 49/3 straipsniu, kad teisės aktas būtų priimtas be balsavimo.
Profesinės sąjungos, kurios aršiai priešinosi šioms priemonėms, šeštadienį vis dar tikėjosi priversti E. Macroną atsitraukti, nors tos dienos protestai prieš reformą buvo kur kas mažesni nei kai kurie ankstesni.
„Tai paskutinis etapas, – šeštadienį transliuotojui „Franceinfo“ sakė profsąjungos CFDT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Marylise Leon. – Dabar atėjo galutinis etapas.“
Vakare įtampa išaugo, o Paryžiaus policija pranešė, kad suėmė 32 asmenis, kai kuriems protestuotojams ėmus mėtyti įvairius daiktus į saugumo pajėgas, padeginėti šiukšliadėžes ir daužyti langus.
Šią savaitę E. Macronas du kartus atmetė skubius profsąjungų raginimus susitikti su juo, taip bandant priversti jį persigalvoti dėl reformos.
Pasak kairiosios CGT profsąjungos vadovo Philippe'o Martinezo, profesinės sąjungos dėl prezidento atsisakymo susitikti labai supyko.
„Kai gatvėse yra milijonai žmonių, kai vyksta streikai, o iš kitos pusės girdime tik tylą, žmonės stebisi: „Ką dar turime padaryti, kad būtume išgirsti?“ – kalbėjo jis ir paragino surengti referendumą dėl pensijų reformos.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad visoje šalyje į protestus susirinko apie 368 000 žmonių. Policija prognozavo kad į gatves išeis nuo 800 000 iki milijono žmonių.
Paryžiuje mitinguose dalyvavo 48 000 žmonių, nors policija prognozavo, kad jų bus apie 100 000.
Profsąjungos, kurios nurodė, kad susirinko milijonas žmonių, tikėjosi, kad šeštadienį, kai daugumai žmonių nereikia imti laisvadienio, kad galėtų atvykti į renginį, aktyvumas bus didesnis. Policijos duomenimis, vasario 11 dieną, taip pat šeštadienį, protestuose dalyvavo 963 000 žmonių.
Antradienį, paskutinę didelių streikų ir protestų dieną, policijos duomenimis, į gatves išėjo šiek tiek mažiau nei 1,3 mln. žmonių, o profsąjungų duomenimis – daugiau nei 3 milijonai.
„Vaikų ateitis“
Pagrindinė reformos priemonė – minimalaus pensinio amžiaus padidinimas nuo 62 iki 64 metų, kuris, daugelio nuomone, yra neteisingas žmonių, kurie pradėjo dirbti jauni, atžvilgiu.
„Esu čia tam, kad kovočiau už savo kolegas ir mūsų jaunimą“, – sakė 63 metų Claude'as Jeanvoine'as, į pensiją išėjęs traukinio mašinistas, protestavęs Strasbūre, Prancūzijos rytuose.
„Žmonės neturėtų leisti, kad vyriausybė išsisuktų, nes tai susiję su jų vaikų ir anūkų ateitimi“, – sakė jis AFP.
Reformos taip pat padidintų privalomą darbo stažą, reikalingą gauti visą pensiją.
Protestuotojai teigia, kad naujosios reformos nepalankios ir moterims, ypač motinoms.
„Jei būčiau žinojusi, kad tai įvyks, nebūčiau nustojusi dirbti, kad galėčiau prižiūrėti savo vaikus, kai jie buvo maži“, – sakė Sophie Merle, 50-metė vaikų priežiūros darbuotoja pietiniame Marselio mieste.
Keliuose Prancūzijos ekonomikos sektoriuose, įskaitant geležinkelių ir oro transportą, elektrines, gamtinių dujų terminalus ir šiukšlių surinkimą, profsąjungos ragino rengti neterminuotus streikus.
Šeštadienį Paryžiuje miesto transportui streikai turėjo mažai įtakos, išskyrus kai kurias priemiesčio traukinių linijas.
Tačiau kai kuriuose sostinės rajonuose pradėjo kauptis neišvežtos šiukšlės, o oro bendrovės atšaukė apie 20 proc. numatytų skrydžių Prancūzijos oro uostuose.
Šeštadienį transliuotojo BFMTV paskelbta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 63 proc. prancūzų pritaria protestams prieš reformą, o 54 proc. taip pat pritaria streikams kai kuriuose sektoriuose.
Tačiau apie 78 proc. respondentų teigė tikintys, kad E. Macronas galiausiai pasieks, jog reforma būtų priimta.
