Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.
Ar iš tiesų galima įžvelgti sukčiavimo mastų bangas, sezoniškumą, kitaip tariant, pasikartojantį kažkokį išaugimą tų sukčiavimo atvejų, ar vis tik brėžti vienos linijos ir sakyti, kad tik bangomis viskas vyksta, negalima?
V. Nausėdaitė: Pasakyčiau taip – sukčiavimas jau nebėra sezoninis, tai yra nuolatinė gyvenimo dalis. Bet čia, kaip sakyčiau, kiek egzistuoja žmonija, tiek egzistuoja ir nusikalstamumas.
Sezoniškumas labiau yra apie tai, apie žanrą, nes labai aiškus ketvirtas ketvirtis. Kaip galvojat, kokia tema vyrauja? Būna „juodojo penktadienio“ išpardavimai, tai labai realu, kad daug gyventojų ieškos, kur pigiai apsipirkti, ir galima pasiūlyti tuos suklastotus gerus pasiūlymus, tikintis, kad daug kas užkibs – taip ir nutinka.
Taip pat vyksta kalėdinė prekyba – tai irgi suklastotų svetainių suvešėjimas. Aš pati socialiniuose tinkluose gruodį mačiau vieną po kitos svetaines, kur galima pirkti įvairias kalėdines dovanas. O po to, aišku, kai kalėdinę dovaną perki, taigi ir siunta atkeliauja.
Tai visi tie „žanrai“ yra tie, kurie gyvenime vyksta. Dabar ateina deklaracijos sezoniškumas, tai vėlgi ta tema, kuri aktuali, reiškia, didelė tikimybė, kad daugelį gyventojų liečia ši tema, tai sėkmės mastas galbūt šiek tiek didėja.
Tarp kitko, vakar buvo tarptautinė naujiena apie dar negirdėtą sukčiavimo atvejį – sukčiai išplatino laiškus laivybos kompanijoms, apsimesdami Irano vyriausybe ir sakydami, kad reikia susimokėti už praplaukimą per Hormūzo sąsiaurį.
Tai šių dienų aktualija jau panaudota bandant daryti nusikaltimus. Kiek suprantu, viena laivybos kompanija pakliuvo, laivas fiziškai bandė praplaukti ir buvo apšaudytas. Tai iki kokio lygio tai gali nueiti?
Na, tenka girdėti ir buvome sulaukę redakcijoje tokių laiškų, kad lietuviai patys yra verbuojami įsidarbinti į tas, jeigu galima taip pavadinti, sukčiavimo įmones, sukčiavimo tinklą, ir kad jie tiesiog atliktų savo darbą Lietuvoje ir kalbėtų lietuvių kalba su asmenimis, kuriuos norima apgauti.Galbūt bankas yra analizavęs, nagrinėjęs tokius atvejus ir jie yra žinomi?
V. Nausėdaitė: Bankas dažniausiai informaciją sužino iš aukos perspektyvos, tai mes labai gerai žinome tai, ką papasakoja mūsų klientai, kurie nukentėjo. Tai galbūt tokios apibendrintos informacijos neturime.
Bet aš pati iš asmeninės patirties esu girdėjusi, kaip viena mano pažįstama aplikavo į įmonę, kuri teigė, kad tai yra investavimo platforma ir kad jai reikės padėti platinti, skatinti, pritraukti lietuviškai kalbančius žmones investuoti.
Ir jai pradėjus domėtis, kokia tai platforma, ji pradėjo matyti, kad galbūt tai iš tikrųjų nėra visai legali veikla.
Tai aš suprantu, kad tai ir yra toks sukčių bandymas priartėti prie auditorijos, nes jiems sunku prieiti prie lietuviškai kalbančios auditorijos, tad tokiu būdu bandoma nusamdyti lietuviškai kalbančius žmones Lietuvoje.
Ir gali net taip atsitikti, kad žmogus gali nežinoti, kad pardavinėja tai, kas iš tikrųjų neegzistuoja.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
