Vienas toks skelbimas įdėtas į butų skiltį. Jame siūlomas 41 kv. m būstas Vilniuje, Untulių gatvėje. Aprašyme patalpos ne kartą vadinamos butu, tačiau pardavėjas taip pat aiškiai nurodo, kad parduodama „namo dalis pagal notarinę naudojimosi tvarką“. Skelbiama kaina – 1 200 eurų už kvadratinį metrą.
Apie didelių namų dalijimą į mažesnes patalpas ir jų pardavimą su naudojimosi tvarka prieš konferenciją „Financial Freedom Forum“ surengtame vebinare kalbėjo NT investuotojas ir vystytojas Giedrius Skėrys. Jis šnekėjo apie tokią praktiką apskritai, o ne apie šį skelbimą.
Jo žodžiais, notariškai aprašius naudojimosi tvarką, namo dalis tampa „vos ne kaip normalus butas“. Tačiau investuotojas paminėjo ir klausimus dėl bendrų patalpų, šildymo bei kitų paslaugų. Tad ką žmogus tokiu atveju iš tiesų nusiperka?
Kuo namo dalis skiriasi nuo buto?
Įsigijęs atskirą butą žmogus tampa to buto savininku. Nusipirkęs namo dalį su nustatyta naudojimosi tvarka, jis tampa namo bendraturčiu. Naudojimosi tvarka nurodo, kuriomis patalpomis jis galės naudotis.
„Toks susitarimas savaime nesuformuoja atskiro buto kaip savarankiško nekilnojamojo turto (NT) objekto. Todėl esminę reikšmę turi NT registro duomenys ir sandorio dokumentai, o ne skelbime vartojamas objekto pavadinimas“, – paaiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Pirkėjui svarbu patikrinti, ar naudojimosi tvarka ne tik patvirtinta notaro, bet ir įregistruota viešame registre. Tuomet jos turės laikytis ir vėliau namo dalį įsigijęs žmogus. Taip pat verta išsiaiškinti, kurios patalpos bus skirtos tik jam, kurios liks bendros ir kokios teisės jam priklausys į žemės sklypą.
Svarbi ir registre įrašyta pastato bei patalpų paskirtis. Pasak M. Stračkaičio, vien naudojimosi tvarka jos nepakeičia ir neįteisina atliktų statybos darbų.
Tapęs namo bendraturčiu žmogus turės paisyti ir kitų savininkų teisių. Jei vėliau savo dalį norės parduoti pašaliniam žmogui, kiti bendraturčiai turės pirmenybės teisę ją įsigyti. Prieš tvirtindamas pardavimo sutartį notaras tikrina, ar šios teisės laikytasi.
Ar bankas duoda paskolą namo daliai?
Šis skirtumas ypač svarbus žmogui, kuris būstą ketina pirkti su paskola. SEB nurodo, kad būsto kreditu finansuoja gyvenamosios paskirties objektus, kurie NT registre yra atskiri turtiniai vienetai – pavyzdžiui, butus ar gyvenamuosius namus su atskiru unikaliu numeriu.
„Todėl, jei parduodama namo dalis yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir nėra įregistruota kaip atskiras NT vienetas, jos įsigijimui būsto kreditas SEB banke nesuteikiamas“, – nurodo SEB.
Ar ši sąlyga būtų taikoma skelbime siūlomam būstui, vien iš jo aprašymo pasakyti negalima. Šio objekto registro išrašo viešai prieinamo nėra, todėl negalima nustatyti, ar jis įregistruotas kaip atskiras vienetas.
Ar tai būtų taikoma būtent skelbime siūlomam būstui, iš aprašymo nustatyti negalima. Šio objekto NT registro išrašo naujienų portalas tv3.lt neturi, todėl negali pasakyti, kaip jis įregistruotas.
Ką patikrinti prieš mokant avansą už būstą?
Prieš mokėdami avansą paprašykite pardavėjo NT registro išrašo. Jis padės išsiaiškinti, ar parduodamas atskiras butas, ar namo dalis. Jei būstą pirksite su paskola, išrašą ir kitus turimus dokumentus pirmiausia parodykite bankui. Taip rekomenduoja SEB.
Jei parduodama namo dalis, paprašykite ir naudojimosi tvarkos dokumentų. Pasak M. Stračkaičio, išnagrinėjęs juos ir registro duomenis notaras gali paaiškinti, kokia namo dalis jums priklausys, kuriomis patalpomis galėsite naudotis ir kokias teises įgysite į žemės sklypą. Prieš tvirtindamas sandorį jis taip pat patikrina pardavėjo nuosavybės teisę ir turto suvaržymus.
Taigi, skelbime parašytas žodis „butas“ dar nepasako, ką įsigysite. Prieš pervesdami avansą išsiaiškinkite tai iš dokumentų, o jei reikės paskolos – pasitikrinkite su banku, ar jis finansuotų būtent šį pirkinį.
