Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vairuotojai vis labiau raginami rinktis ekologiškas transporto priemones, tačiau jau dabar svarstoma, ar Lietuvai užteks elektros energijos tam, kad būtų galima įsikrauti elektromobilį. Specialistai vardija, ko gali tikėtis gyventojai netolimoje ateityje ir kaip pasikeistų elektros kainos.

Vairuotojai vis labiau raginami rinktis ekologiškas transporto priemones, tačiau jau dabar svarstoma, ar Lietuvai užteks elektros energijos tam, kad būtų galima įsikrauti elektromobilį. Specialistai vardija, ko gali tikėtis gyventojai netolimoje ateityje ir kaip pasikeistų elektros kainos.

REKLAMA

Perėjimas prie žaliosios energetikos, rodos, ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau iš tiesų tai yra neišvengiamybė.

Nepaisant to, pasigirsta pastebėjimų, kad jeigu alternatyvūs energijos šaltiniai nebus plėtojami taip greitai, valstybės, išaugus ekologiškų transporto priemonių naudojimui, susidurs su elektros stygiumi. 

„Deals on Wheels“ bendrovės vadovas Laurynas Bogusevičius, kalbėdamas apie elektros poreikio didėjimą, neslepia, kad dabartiniu momentu situacija net ir Vokietijoje būtų itin kebli. Dėl šios priežasties, pasak jo, šalys į žaliąją energetiką žengia palaipsniui.

REKLAMA

„Jeigu šiandien visi vokiečiai persėstų į elektromobilius, Vokietijai būtų liūdna. Jie pradės naudoti 3–4 kartus daugiau elektros energijos, negu šiandien dienai gali sau leisti.

Lietuvoje situacija yra lygiai tokia pati – jeigu šiandien visi žmonės persėda į elektromobilius, mums tikrai truks energijos. Todėl šiuo metu vykdomas palaipsnis kitimas yra pakankamai logiškas“, – teigė pašnekovas. 

Koks energijos poreikis būtų Lietuvoje?

Šiuo metu Lietuva savarankiškai pagamina iki 50 proc. elektros energijos, tačiau Energetikos ministerijos specialistai tv3.lt naujienų portalui parengtame komentare teigia, kad šiuo metu jau yra ruošiamasi elektromobilių plėtrai šalyje. 

Dėl šios priežasties yra atliekamos ir tam tikros analizės, siekiant nustatyti, kaip pasikeistų elektros suvartojimas šalyje. 

„Perdavimo sistemos operatoriaus 2020 m. atliktoje elektros energijos poreikio scenarijų analizėje yra numatyta, kad elektros energijos poreikis 2030 m. padidės iki 14,47 TWh nuo 2020 m. fiksuotų 13 TWh. Elektromobilių įtaka šio poreikio padidėjimui sudarys apie 5 proc.  

REKLAMA
REKLAMA

<...> 2022 m. planuojama patvirtinti elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros veiksmų planą, kuris nustatys užsibrėžtų nustatytų tikslų įgyvendinimo priemones užtikrinant efektyviausią elektros energijos tinklų panaudojimą“, – rašo ministerijos atstovai. 

Ar yra išeičių?

Energetikos ministerijos atstovai kalba, kad šiuo metu grėsmės, kad Lietuvai neužteks elektros energijos, neįžvelgia.

„Planuojama skirti 46 mln. eurų privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai, kuri efektyviai ir išmaniai išnaudotų esamus elektros tinklų pajėgumus, be papildomo tinklų plėtros poreikio. Energijos stygiaus klausimas šiuo metu nėra identifikuojamas, o didėjančiam elektros energijos poreikiui patenkinti yra numatyta atitinkama elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra.

Konkrečiai turime numatyti ir atsinaujinančių energijos išteklių (žemės ir jūros vėjo) didinimą bei naudojimą mūsų gyventojų poreikiams – rengiami nauji vėjo jėgainių projektai. Taip pat turime įvertinti mokslo ir technologijų indėlį šiame procese“, – teigiama komentare.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausias iššūkis lauktų vėliau

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, vertindamas elektros poreikio didėjimą ateityje, teigia pasitikintis ministerijos skaičiavimais.

Pašnekovas paaiškina, kad didžiausias elektros naudojimo šuolis atkeliaus maždaug 2030 metais.

„Stiprus elektros poreikio augimas, nukreiptas į elektromobilius, iš esmės įsibėgės tik po 2030 metų. Skaičiuojama, kad būtent tada šalyje bus virš 200 tūkst. elektromobilių“, – teigė jis.

Tiesa, didesnis galvos skausmas valstybėms, pasak ekonomisto, lauktų 2050 metais, kuomet bus siekiama užtikrinti nulinę emisiją.

„2050 metais yra užsibrėžtas „net zero“ siekis – šiuo dvidešimtemčiu gali atsirasti daugiau problemų, mat reikės svarstyti, kaip bus didinama elektros gamyba ir kaip šitą poreikį reikės patenkinti“, – svarstė T. Povilauskas.

Nepaisant galimų iššūkių, ekonomistas viliasi, kad netolimoje ateityje susidurti su papildomai iššūkiais neturėtumėme, mat jau dabar yra plėtojamos alternatyvos.

REKLAMA
REKLAMA

„Galime sakyti, kad šiuo metu yra trys pagrindiniai atsinaujinančios energijos šaltiniai. Du iš jų labai aiškūs ir jie sparčiai auga – tai vėjo elektrinės sausumoje ir saulės elektrinės. 

Trečiasis priklausys nuo to, ar jūroje turėsime vėjo elektrinių parką, ar ne“, – kalbėjo ekonomistas.

Kainos už elektrą gali padidėti

Nors apie elektros kainų pokyčius netolimoje ateityje kalbama nedrąsiai, Energetikos ministerijos atstovai viliasi, kad jei bus įgyvendinti numatyti planai, užtikrintas energijos gamybos pajėgumas, kainų pokytis bus nežymus. 

Tuo metu ekonomistas T. Povilauskas, vertindamas galimus scenarijus ateityje, teigia, kad elektros kaina išties gali būti šiek tiek didesnė nei anksčiau, o prie to gali prisidėti pagaminamo elektros svyravimai.

Tiesa, pasak pašnekovo, gali būti, kad ateityje bus siekiama balansuoti elektros sunaudojimą, o į tai įsitrauks patys elektros vartotojai.

„Remiantis atliekamomis studijomis, ateityje egzistuos energijos svyravimai – bus laikotarpis, kai atsiras elektros perteklius arba trūkumas. Yra daromos prielaidos, kad elektros kainos biržoje turbūt bus šiek tiek didesnės.

REKLAMA
REKLAMA

<...> Gali būti, kad po 2030 m. ne tik mokėsime už įsikrovimą, bet ateityje dar ir gausime pajamas už elektros subalansavimą rinkoje“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Ragina spręsti problemą ir išnaudoti stogus

Tuo metu L. Bogusevičius antrina, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai iš tiesų taps išeitimi, tačiau taip pat svarsto, kad vėrtėtų pradėti mąstyti ir apie tai, kaip išspręsti elektros tiekimo problematiką miegamuosiuose rajonuose.

„Ne paslaptis, kad dėl miegamųjų rajonų, ypač senos statybos, tikrai reikia pagalvoti, kaip spręsti problemą dėl elektromobilių įkrovimo stotelių.

Man labai patiko idėja, kai įkrovimo stotelės buvo pradėtos įrengti ant apšvietimo stulpų. Iš tikrųjų tai yra logiška – ten yra didelė įtampa, o stotelėms daug galios net nereikia. Ant vieno apšvietimo stulpo įrengus dvi stoteles, būtų galima kuo puikiausiai per naktį įkrauti elektromobilį“, – kalbėjo L. Bogusevičius.

Pašnekovas, plėtodamas temą dėl elektros energijos stygiaus, sako, kad jau dabar gyventojai naudojasi paramomis ir namuose įsirengia saulės elektrines, be to, tuo paties principo, pasak jo, galėtų laikytis ir didžiosios įmonės.

REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės naudojasi paramomis, norint įsirengti saulės jėgaines ant nuosavų namų stogų. Tai iš principo labai sumažintų valstybinės energijos poreikį, nes daugelis žmonių tiesiog elektrą pasigamins namie.

Suprantu, kad tai neišsprendžia visų problemų, bet lygiai taip pat mes turime labai daug daugiabučių ir jie irgi turi stogus. Šitos dalies mes kol kas neišnaudojame. Yra ir daugybė įmonių, kur mes galime tuos stogus išnaudoti“, – kalbėjo L. Bogusevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų