Perkantys oro uoste daro 1 klaidą: atskleidė, kada tikrai mokėsite mažiau

Paprastai Lietuvoje parduodamoms prekėms yra taikomas standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Šis dydis yra pridedamas prie perkamos prekės kainos.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Gyventojams – dideli pokyčiai: netrukus tai pajusite važiuodami automobiliu ar oro uoste

Vilniaus oro uostas įspėja skrendančius su „Ryanair“: štai kada taikoma 70 eurų bauda

Naujovės skrendant „Ryanair“: to nepadarius, teks mokėti baudas

Pavyzdžiui, jei perkamos prekės kaina yra 100 eurų, tai reiškia, kad pridėjus PVM, reikės mokėti 121 eurą.

„Duty free“ prekyba dažnai siejama su galimybe apsipirkti be PVM, tačiau tai nereiškia, kad visos prekės automatiškai tampa pigesnėmis.

Ne visada pigiau

Viena iš labiausiai „Duty free“ parduotuvėse perkamų prekių yra kvepalai. Visgi, ne visais atvejais juos perkant oro uoste galima sutaupyti.

Vilniaus oro uoste esančios parduotuvės „Heinemann Duty Free Travel Value“ internetiniame puslapyje yra nurodytos kai kurių produktų kainos, todėl jas palyginome su to paties produkto kainomis kitose parduotuvėse.

Pavyzdžiui, 90 ml „Yves Saint Laurent“ kvepalų kaina šiame puslapyje siekia 144,90 euro, tuo metu tuos pačius kvepalus „Douglas“ parduotuvėje galima įsigyti už 124,50 euro.

Tai reiškia, kad oro uoste šie kvepalai kainuoja maždaug 20 eurų brangiau.

Tuo metu 100 ml „Valentino“ prekinio ženklo kvepalų oro uoste galima įsigyti už 139,9 euro, o „Douglas“ parduotuvėje šie kvepalai kainuoja 142,2 euro.

Tai reiškia, kad perkant šiuos kvepalus Vilniaus oro uoste galima sutaupyti maždaug 2 eurus. 

Itin perkami oro uostuose būna ir lietuviški saldainiai, kuriuos keliautojai dažniausiai veža dovanų.

Pavyzdžiui, „Pergalės“ saldainiai Vilniaus oro uoste kainuoja 11,2 euro, tuo metu barbora.lt puslapyje tų pačių saldainių kaina yra 6,99 euro.

Tai reiškia, kad už šiuos saldainius oro uoste tektų sumokėti maždaug 4,2 euro daugiau.

Oro uoste taip pat galima įsigyti ir lietuviško sūrio „Džiugas“. Pavyzdžiui, 180g kietojo sūrio čia kainuoja 8 eurus, tuo metu „Rimi“ tą patį sūrį galima įsigyti už 5,29 euro, t. y. 2,71 euro pigiau.

Apžvelgus kitas prekes matosi, kad dažnai oro uostuose galima sutaupyti įsigyjant papuošalus.

Pavyzdžiui, žinomo ženklo „Swarovski“ apyrankė Vilniaus oro uoste kainuoja 189,9 euro, tuo metu oficialiame prekinio ženklo puslapyje ši apyrankė yra beveik 10 eurų brangesnė (199 eurai).

Tik keliaujantiems už ES ribų

Oro uostų „Duty Free“ parduotuvės neretai vilioja pažadais apie pigesnes prekes be mokesčių, tačiau svarbu žinoti, kad šios lengvatos galioja ne visiems. VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė pabrėžė, kad tik išvykstantieji už Europos Sąjungos (ES) ribų gali įsigyti prekes su 0 proc. PVM.

Kitaip tariant, jei skrendate, pavyzdžiui, į Vokietiją ar Ispaniją, PVM jūsų prekėms vis tiek bus taikomas. 

Kad tokia prekyba vyktų teisėtai, šios parduotuvės turi atitikti tam tikrus reikalavimus – veikti vadinamuoju PVM lengvatos sandėlio režimu, turėti leidimą iš VMI ir vykdyti atskirą tokių prekių apskaitą. Tokie reikalavimai keliami tam, kad parduotuvės nepradėtų PVM netaikyti visiems.

R. Virvilienė atkreipė dėmesį, kad žmonės neretai supainioja „Duty Free“ ir „Tax Free“ terminus, kad iš tiesų reiškia skirtingus dalykus.

„Tax Free“ – tai PVM grąžinimo sistema, kai ne ES gyventojas perka prekes Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje su PVM, bet vėliau, išvežęs tas prekes už ES ribų, gali susigrąžinti sumokėtą PVM“, – dalijosi VMI Teisės departamento vadovė.

Kitaip nei „Duty Free“, „Tax Free“ modelį gali taikyti visos parduotuvės, t. y. ne tik parduotuvės oro uostuose.

Taigi norintys iš karto apsipirkti be PVM tai gali padaryti tik tais atvejais, kai keliauja už ES ribų.

Kainas lemia didesni kaštai

Kainų palyginimo portalas „Pricer.lt“ atkreipė dėmesį, kad „Duty free“ parduotuvėse kainos gali būti aukštesnės dėl didesnių nei įprastai kaštų.

„Šiose parduotuvėse kaina gali būti ir didesnė, nes, nepaisant to, kad jose nėra dalies mokesčių, pas jas didelę kaštų dalį sudaro nuoma, darbuotojų kaina, saugumo kaštai. Taip pat skrendant vidiniais reisais (ES viduje) dalyje oro uostų keleiviai į „nemokestinę“ oro uosto zoną net ir nepatenka.

Be to, šiose parduotuvėse yra daug impulsinių prekių, kurios yra brangesnės, nei paprastoje parduotuvėje. Pirkėjai negali tikėtis sutaupyti šiose parduotuvėse, jei iš anksto nepasidomėjo, kiek kainuoja tos prekės rinkoje ir nepalygino, nes tada kyla didelė tikimybė permokėti“, – nurodė „Pricer.lt“

Į bagažą neįskaičiuoja

Primename, kad griežtos oro linijų bagažo taisyklės didžiojoje dalyje avialinijų „Duty Free“ pirkiniams paprastai negalioja.

Tai reiškia, kad po saugumo patikros oro uosto neapmuitinamose parduotuvėse įsigytos prekės į rankinio bagažo svorį neįskaičiuojamos ir vieną rankinę ar pirkinių maišelį leidžiama pasiimti į orlaivį nemokamai.

Visgi norint išvengti problemų skrendantiems tiesiogiai (be persėdimų) rekomenduojama prekes, kurios įsigytos oro uoste, gabenti firminiame parduotuvės maišelyje ir su savimi turėti pirkimo čekį.

Keleivių skaičius Lietuvoje auga

Vilniaus oro uoste aptarnauta 430 tūkst. keleivių, o tai yra 6 proc. daugiau negu 2024 metų balandį.

Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, šį balandį buvo aptarnauta 604 tūkst. keleivių. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, šiemet balandį keleivių srautas buvo 12 proc. didesnis.

Tuo metu Kauno oro uoste – per mėnesį aptarnauta per 136 tūkst. keleivių (32 proc. daugiau negu 2024 metų balandį).

21 proc. augimas fiksuotas Palangos oro uoste, kurį savo kelionėms rinkosi 37 tūkst. keleivių per balandžio mėnesį.

Per balandį LTOU tinkle aptarnauta daugiau nei 5,1 tūkst. skrydžių (9 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu metu). Vilniaus oro uoste skrydžių pagausėjo 5 procentais. Kauno oro uoste skrydžių daugėjo 24 proc., o Palangoje – 12 procentais.

Populiariausi pagal aptarnautų keleivių skaičių reguliarūs maršrutai 2025 metų balandį LTOU tinkle buvo: Londonas (Lutono oro uostas), Kopenhaga (Danija), Londono (Stanstedo oro uostas), Varšuva (Lenkija) ir Ryga (Latvija).