Socialiniame tinkle „Facebook“ Rimas pasakojo, kad ketina pirkti namą, kurio kaina siekia 325 tūkst. eurų.
„Pardavėjas iš karto pasakė, kad suteikia 15 tūkst. eurų nuolaidą. Pagaliau NT rinka palankesnė pirkėjams“, – džiaugėsi vyras.
Anot jo, toks atvejis šiuo metu ne vienintelis Lietuvoje perkant būstą.
„Kolega irgi pardavinėjo namą už 250 tūkst. eurų. Tačiau jam teko nuleisti kainą iki 200 tūkst. eurų. Kitaip, matyt, būtų nepardavęs, nes namą pardavinėjo jau pusę metų“, – svarstė vyras.
Pardavėjų lūkesčiai krenta
Įmonės „Realdata“ direktorius ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius pripažino, kad dabar pardavėjų lūkesčiai ne visada atitinka rinkos kainas, todėl pirkėjams ir siūlomos nuolaidos.
„Anksčiau pardavėjai buvo įpratę prašyti didesnės kainos ir tikėtis, kad galbūt atsiras pirkėjas. Ir ta kaina vis kildavo, nes kiekvienas pardavėjas prašydavo vis daugiau. O pirkėjai sutikdavo mokėti tas didesnes kainas.
Dabar atsiranda vis daugiau pardavėjų, kurie adekvačiai žiūri į kainas ir nori parduoti, o ne pardavinėti NT. Tačiau dar yra ir tų, kurie užsikelia kainas ir laukia, o kai neatsiranda pirkėjas, ima siūlyti nuolaidas“, – komentavo NT ekspertas.
Anot jo, didesnės nuolaidos siūlomos retai ir tik tais atvejais, kai pardavėjų kaina neatitinka rinkos kainos.
„Tokie pardavėjai galvoja, kad jų turtas yra brangesni nei iš tikrųjų. Tačiau dažnai jie pirkėjų nesulaukia, o jeigu ir ateina vienas potencialus pirkėjas, jis žino tikrąją NT kainą.
Toks pirkėjas argumentuotai gali pasiūlyti mažesnę kainą ir pardavėjas pamatęs, kad daugiau pirkėjų nesulaukia gali sutikti kainą sumažinti“, – sakė A. Antanavičius.
Vis tik, pasak jo, tokie atvejai pavieniai.
„Statistika rodo, kad jau pusmetį NT kainos laikosi stabiliame lygmyje. Vieną mėnesį padidėja, o kitą pamažėja. Dabar turime stabilių kainų laikotarpį, todėl pardavėjams ir nepavyksta užsikelti kainų“, – aiškino A. Antanavičius.
Pardavėjai ilgiau renkasi ir nori didelių nuolaidų
NT brokeris Paulius Banevičius pastebėjo, kad šiuo metu NT pirkimas yra sumažėję, todėl natūralu, kad pardavėjai, kurie nori parduoti, eina į tam tikrus kompromisus.
„Tačiau pirkėjų lūkesčiai kartais pasidaro nebeadekvatūs ir jie prašo 20 proc. nuolaidų.
Apskritai dabar pirkėjai ilgiau renkasi būstą, nebeskuba jo greitai įsigyti. Vieną objektą pirkėjas gali apžiūrėti ir keletą kartų, atsiveda vis skirtingus ekspertus apžiūrėti ir įvertinti būstą.
Pavyzdžiui, neseniai naujai pastatytą kotedžą pirkėjas atvažiavo apžiūrėti tris kartus, atsivežė skirtingus ekspertus ir galiausiai nebepateikė pasiūlymo pirkti. O jeigu tokie pirkėjai ir pateikia pasiūlymą pirkti, jis neatspindi rinkos kainos“, – pastebėjo NT brokeris.
P. Banevičius pateikė ir dar vieną pavyzdį.
„Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose, buvo pardavinėjamas 3 kambarių butas už normalią rinkos kainą, tai pardavėjas suteikė mažesnę nei 1 proc. nuolaidą. Vietoje 130 tūkst. eurų, butą pardavėme už 128 500 eurų.
Brangesni objektai, kainuojantys nuo 250 tūkst. eurų sunkiau juda, pirkėjus palietė išaugusios palūkanos. Sumažėjo jų įperkamumas. Todėl šio segmento pirkėjai prašo jau ženklesnių nuolaidų“, – komentavo P. Banevičius.
Vietoje nuolaidų siūlo nemokamą buitinę techniką
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad nuolaidų tikėtis ir gauti visada galima.
„Nesvarbu, ar rinka mažiau, ar daugiau aktyvi.
Nuolaidos taikomos siekiant paskatinti pardavimus arba norint parduoti mažiau likvidų ir mažiau patrauklų NT. Pavyzdžiui, jeigu būsto lokacija nėra gera arba jeigu NT paskirtis yra komercinė, kuriai sunkiau gauti banko finansavimą“, – vardijo LNTPA prezidentas.
Apskritai, anot jo, vystytojai stengiasi taikyti ne nuolaidas, bet būsto pagerinimą.
„Pavyzdžiui, dovanoja įsirengimo dizaino projektą arba baldus ar buitinę techniką ir pan. Vystytojai stengiasi mažinti ne kainą, bet suteikti papildomų priedų. Tačiau tai nėra masinis reiškinys.
Visų šių dovanų vertė gali siekti nuo 1 tūkst. eurų iki 3 tūkst. eurų. Tačiau tam tikrais atvejais NT plėtotojai patiriantys finansinių sunkumų gali siūlyti ir didesnes nuolaidas siekiančias apie 10 proc. ar daugiau“, – pastebėjo M. Statulevičius.
Registrų centras: NT sandorių rinkoje suaktyvėjimo kol kas nematyti
Kiekvienais metais artėjant vasarai ir šylant orams tradiciškai suaktyvėja ir NT sandorių rinka. Vis dėlto šiemet bent jau kol kas fiksuojami sandorių kiekiai neleidžia kalbėti apie pagyvėjimą, skelbė įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų centras.
„Pavasaris paprastai būna tas laikotarpis, kai NT rinka šalyje pamažu įsivažiuoja, registruojama vis daugiau pirkimo-pardavimo sutarčių.
Tačiau šiemet, skirtingai nuo vaizdo už lango, NT rinka nedemonstruoja pagyvėjimo ženklų. Nors bendras gegužės mėnesio rezultatas ir yra geresnis nei balandį, tačiau skaičiai nėra tie, kuriuos matydavome įprastai“, – teigė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Registrų centro duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota 45,8 tūkst. NT objektų pardavimų – 16 proc. mažiau nei praeitų metų sausio–gegužės mėnesiais, kai buvo įregistruota 54,2 tūkst. NT objektų pardavimai. Vien tik per gegužę įregistruota 10,2 tūkst. NT objektų, arba 8 proc. mažiau nei pernai gegužę (11,1 tūkst.), bet 3 proc. daugiau nei šių metų balandį (9,9 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,7 tūkst. butų pardavimų – 10 proc. mažiau nei prieš metus, kai per pirmus penkis mėnesius buvo įregistruota 14,2 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų gegužės mėnesį įregistruota 2,6 tūkst. butų sandorių, arba 11 proc. mažiau nei 2022 metų gegužę ir 9 proc. mažiau nei šių metų balandį.
Vilniuje šiemet įregistruota 4,5 tūkst. butų pardavimų, arba 14 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 1,9 tūkst. (4 proc. daugiau), Klaipėdoje – 1,1 tūkst. (6 proc. mažiau).
Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje taip pat įregistruota 4,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 24 proc. mažiau nei pernai sausį-gegužę, kai buvo įregistruota 5,4 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų gegužę įregistruota beveik kiek daugiau nei 900 namų pardavimų, arba 16 proc. mažiau nei pernai gegužę, bet 7 proc. daugiau nei šių metų balandį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 21,9 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 18 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-gegužę, kai buvo įregistruota 26,5 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per gegužės mėnesį įregistruota 5 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 7 proc. mažiau nei pernai gegužę, bet 6 proc. daugiau nei šių metų balandį.
Nepirksiu jei ir nupigs
Neidomu
Išvykstu gyventi su visam į Italija
