„Creditinfo Lietuva“ generalinio direktoriaus Lino Čereškos teigimu, iš šalies restoranų verslas atrodo žavus ir nesudėtingas, todėl neretai savo įmones kuria žmonės, neturintys šioje srityje jokios patirties ir nesukaupę pakankamai savų lėšų.
„Reikia suprasti, kad tai nėra hobis, o lygiai toks pats verslas, kaip pavyzdžiui, statybos, transportas ar pramonė ir jį planuoti, valdyti pinigų srautus reikia lygiai taip pat atsakingai“, – aiškina specialistas.
Pasak L. Čereškos, restoranų sektorius iš kitų išsiskiria, tuo, kad didžiąją dalį restorano kapitalo sudaro ne nuosavos, o paskolų lėšos. Tai reiškia, kad esant bet kokiems paklausos svyravimams, nenumatytoms aplinkybėms, tokio verslo savininkai praktiškai neturi jokios finansinės „pagalvės“, kuri padėtų išgyventi laikinus sunkumus. Viešojo maitinimo versle, kuriame didžiulė konkurencija, vartotojų skoniai ir pasirinkimai sparčiai keičiasi, o nemažą įtaką turi sezoniškumas, tokia situacija yra pavojinga.
„Tačiau nepaisant to, kad pusės restoranų sektoriaus įmonių finansinė būklė yra silpna, turime ir nemažai sektinų pavyzdžių. Sertifikuoja finansiškai patikimas ir laiku atsiskaitančias įmones „Stipriausi Lietuvoje“ sertifikatu. Praėjusiais metais tokie sertifikatai buvo įteikti virš 130 viešojo maitinimo įmonių, tarp kurių tokie žinomi vardai kaip „Kurhauzas“, „Miesto sodas“, „Žemaičių ąsotis“, „Šeduvos malūnas“ ir kiti“, – pastebi specialistas.
Anot L. Čereškos, sėkmingi pavyzdžiai parodo, kiek daug priklauso nuo savininkų išpažįstamų vertybių.
„Ir rizikingesniuose verslo sektoriuose yra apstu įmonių, kurios pasižymi aukšta tarpusavio atsiskaitymų kultūra ir sąžininga verslo etika“, – džiaugiasi specialistas.
Trūksta valdžios dėmesio
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat sutinka, kad daugelis mato tik gražiąją restoranų pusę ir tik pajamas.
Tačiau anot jos, kiekvienais metais bankrutuoja 10 procentų visų Lietuvos restoranų. Tačiau restoranų nemažėja, nes tiek kiek restoranų užsidaro, tiek jų per metus ir atsidaro.
„Restoranų verslas labai sudėtingas. Restoranų savininkams tenka susidurti su daugybe iššūkių. Šiuo metu vis didesne problema tampa darbuotojų trūkumas. Verslininkai neranda jų Lietuvoje, todėl vežasi iš Ukrainos ar Baltarusijos“, – teigia asociacijos prezidentė.
Tačiau pasak E. Šiškauskienės, šis iššūkis tikrai ne vienintelis su kuriuo susiduria restoranų verslo atstovai.
„Reikia mokėti suvaldyti kaštus ir prieš atidarant restoraną turėti apyvartinių lėšų, nes dideliu tempu auga maisto produktų kainos, kuras, elektra ir kitos restorano sudedamosios dalys. Dar prieš atidarant maitinimo įstaigą reikėtų pamatuoti ir būtinai paskaičiuoti šias rizikas. Ir be abejo, būtina nepamiršti, kad didžiąją „liūto“ dalį sudaro atlyginimai darbuotojams“, – tvirtina specialistė.
„Sodros“ duomenimis, 2019 metais vidutinis virėjų atlyginimas siekė 731eurą, o padavėjų – 460 eurų.
Taip pat anot restoranų asociacijos prezidentės, reikia turėti idėją.
„Klientas darosi vis reiklesnis kokybei. Negalima atidaryti bet ko ir bet kaip. Didelį dėmesį reikėtų skirti virtuvės šefui ir restorano patiekalų koncepcijai“, – pataria E. Šiškauskienė.
Taip pat specialistė pastebi vyraujančią tendenciją, kad vis daugiau virtuvės šefų atidaro savo restoranus.
„Ši idėja irgi tik iš pirmo žvilgsnio atrodo žavi, tačiau užgriuvusi biurokratinė našta atima daugybę laiko. Tampa sunku būti ir savininku, ir šefu. Pastarajam darbui dažnai net nebelieka laiko. Todėl nemažai šefų šią idėja nusivilia“, – sako restoranų asociacijos prezidentė.
Taip pat E. Šiškauskienė pasigenda valdžios dėmesio restoranų verslui.
„Restoranams sunku išsilaikyti, todėl mes kaip, asociacija siekiame, kad būtų sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) restoranams. 17 šalių - Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir kitose ši praktika jau veikia. Sumažintas PVM padėtų išlaikyti darbo vietas, o sutaupytas lėšas restoranų savininkai galėtų panaudoti atlyginimų kėlimui. Šiuo metu daugybė jaunų žmonių išvažiuoja į kitas šalis dirbti restoranuose, nes kitur algos didesnės“, – teigia asociacijos prezidentė
„Sodros“ duomenimis, 2019 metais vidutinis virėjų atlyginimas siekė 731 eurą, o padavėjų – 460 eurų.
Pasak E. Šiškauskienės, iš valdžios pusės trūksta ilgalaikės strategijos. Šiuo metu atrodo, kad visi rūpinasi tik savo kadencija, o kas bus po jos neberūpi. Suprantu, kad po tam tikrų pasikeitimų galime turėti finansinę duobę biudžete. Tačiau būtent dėl šios priežasties ir norime su valdžios atstovais susidėlioti ilgalaikį planą. Tačiau noro iš jų pusės nematome
