Koks turėtų būti daugiabučių gyvenamųjų namų apšiltinimo finansavimo modelis? Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui jo paties potvarkiu sudaryta darbo grupė jau pristatė siūlymus.
Iki kovo pradžios šis modelis turėtų būti galutinai parengtas, o iki balandžio - priimti ir būtini teisės aktai. Per 2009-2010 metus daugiabučiams apšiltinti Vyriausybė planuoja skirti 2,3 mlrd. litų. Tačiau atskiros interesų grupės dėl tokio plano nėra visiškai ramios. Statybininkai laukia konkrečių modelio ribojimų, o vartotojai tikisi, kad iki šiol veikusi daug trūkumų turinti pastatų modernizavimo finansinės paramos tvarka bus socialiai teisingesnė.
Apie pastatų modernizavimą nuomonėmis pasikeitė „Lietuvos žinių“ surengto apskritojo stalo dalyviai: namų ūkio ekspertė, ekonomikos mokslų dr. Marytė Rastenytė, Statybininkų asociacijos vykdantysis direktorius Vaidotas Šarka, ministro pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės vadovas, Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta ir Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas Antanas Algimantas Miškinis.
M.Rastenytė
Atlikdama namų ūkio auditą susipažinau su daugeliu dabar galiojančių teisės aktų. Iki šiol nėra tinkamai reglamentuoti namų savininkų ir namų bendrijų santykiai. Konstitucinio Teismo išaiškinime pasakyta, jog tuo metu, kai bendrija steigiasi, „...perduodant bendrijai valdyti ir naudoti gyvenamąjį namą šiame name esančios gyvenamosios ir ne bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso fiziniams ar juridiniams asmenims, bendrijai neperduodamos“.
Iškyla klausimas, kaip su buto savininku, kuris valdo ir disponuoja šiuo turtu, turi elgtis bendrijos? Aiškindamiesi, kas yra butas, susidūrėme su tokia formuluote: „Butas - tai daugiabučio namo dalis, susidedanti iš vieno ar kelių kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirtų nuo bendro naudojimo patalpų.“ Bendrojo naudojimo turtas yra pamatai, sienos, stogas. Tuomet neaišku, kas priklauso tame bute gyvenančiam savininkui? Oras? Taigi, nuo ko reikėtų pradėti būsto pertvarkymą? Ar geriau sienas šiltinti iš lauko pusės, ar iš vidaus? Reikėtų naujai pakoreguoti esamus statybų normatyvus ir tokio buto apibrėžimo neturėtų būti.
V.Šarka
Pagrindinė problema, kuri iki šiol stabdė renovacijos procesus - tai pigi energija. Esama renovavimo sistema, netgi ir labai valstybės skatinama, nepajėgė įsiūbuoti šito proceso. Tokie procesai Europos Sąjungos (ES) valstybėse vyksta kelis dešimtmečius. Vakarų valstybėse sprendimai seniai priimti ir tokių klausimų apie racionalumą ar naudingumą net nekyla. Daug svarbesnis argumentas yra tai, kad milijardai pinigų išleidžiami į orą. Kitas aspektas - mūsų įstatyminės bazės netobulumas, nes renovacija yra prilyginama naujai statybai. Atskirais atvejais, norint įrengti šlaitinį stogą, net nekeičiant pastatų aukštingumo bei tankumo, savivaldybės ir apskritys reikalauja detaliųjų planų. Kartais procesai stabdomi 2-3 metus. Tuo tarpu visa tai galima supaprastinti.
V.Serbenta
Mūsų agentūra yra atsakinga už būsto renovavimo programos administravimą. Pagal duomenis apie pastatų būklę, kuriuos teikia Šilumos tiekėjų asociacija, galima išskirti apie 22 proc. daugiabučių pastatų, kurie yra daugiau ar mažiau taupūs, visi kiti suvartoja energijos maždaug po 150 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui ir daugiau per metus. Tai labai dideli skaičiai.
Energijos suvartojimą galima sumažinti per pusę, o didėjančios energijos kainos galėtų daryti mažiau įtakos vartotojų išlaidoms būstui išlaikyti. Renovavimo programa, kuri realiai prasidėjo 2006 metais, sukūrė tam tiktą sistemą, tam tikrus instrumentus, priemones, kuriais gali pasinaudoti būsto savininkai. Dar 2005 metais, nuėjus į banką gauti kredito namo renovavimui, buvo reikalaujama užstatyti savininko butą. Ne visi savininkai galėjo tai sau leisti. Dabar rinkoje veikia keli komerciniai bankai, kurie namų savininkams teikia kreditus be užstato, bendrijai priėmus sprendimą balsų dauguma. Vėliau atsirado naujas mechanizmas - paskolos draudimas.
Jeigu projekto įgyvendinimo pradžioje savivaldybės šiame procese nedalyvavo, tai dabar didžioji dalis jų namų savininkams teikia techninę ir netgi finansinę paramą.
Šiuo metu vis daugiau statybos bendrovių aktyviai dalyvauja šiame procese. Į šį procesą įsijungė ir konsultacinės firmos, pastatus administruojančios įmonės ir kt.
Apibendrinant galima pasakyti, kad per tą laikotarpį atsirado sistemos pagrindai, tačiau tobulintinų dalykų yra labai daug. Vis dėlto pagrindinė šios veiklos problema, kaip paminėjo ir kolegos, yra finansavimas. Dėl susidariusios ekonominės situacijos, bankai skolina labai nenoriai ne tik daugiabučių namų modernizavimui, bet ir, apskritai, verslui.
A.A.Miškinis
Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, ar mes tuos daugiabučius renovuosime, apšiltinsime, ar modernizuosime? Tai yra skirtingi dalykai. Apšiltinimas - tai kailinių užmetimas ant senų kaulų. Aš pasisakyčiau už modernizaciją. Jeigu modernizuojame namą, tai jį reikia tvarkyti visą, nuo pamatų.
Dalis daugiabučių gyventojų stabdo tiek pastatų renovavimo, tiek modernizavimo procesą. Dabar imamos paskolos bendrijos vardu, o tai yra neteisėta, nes visuomet atsiranda žmonių, kurie nieko nenori keisti. Taigi, kodėl to žmogaus vardu kiti kaimynai turi imti paskolą nežinia kokiomis sąlygomis ir sakyti, kad viskas gerai. Kiekvienas gyventojas paskolą turėtų paimti savo vardu, užstatyti savo butą. Kitaip nieko nebus. Teisinė bazė šiuo metu yra žemiau kritikos.
V.Šarka
ES buvo atlikti tyrimai, kurie nustatė, kad gyvenamuosiuose pastatuose 70 proc. visos energijos yra sunaudojama erdvės šildymui ir aušinimui, 10 proc. - karšto vandens paruošimui, 7 proc. - maisto gaminimui. 85 proc. energijos yra suvartojama senos statybos pastatuose. Atsižvengiant į šiuos skaičius buvo suformuotos įvairios priemonės, kurios turėtų sumažinti energijos suvartojimą. Tai rekomendacijos, nuo ko racionaliausia pradėti, pateikti prioritetai. Svarbiausias iš jų - tai šilumos izoliacija. Pirmiausia pastatą reikia apvilkti kailinukais, tam, kad būtų galima toliau tvarkytis viduje. Katilinių modernizavimas irgi yra svarbu, tačiau tai nėra pagrindinis dalykas.
Šiandien dauguma žmonių už suvartotą energiją moka pagal skaitiklių parodymus, kurie yra prie įvado į namą. Kainą pateikia šilumos tiekėjai iki skaitiklio. Tai, kas už skaitiklio - tampa pačių gyventojų reikalu. Todėl tik padidinus šilumos izoliaciją, galima realiai sutaupyti. Ją didina ir fasadų apšiltinimas, ir sandarūs langai, lauko durys, ir stogas. Tai yra kailinukų apvilkimas. Kitas ES rekomendacijų punktas - efektyvi šildymo sistema.
Problema ta, kad mes neskaičiuojame. Žmonės gauna sąskaitas ir piktinasi, kad yra blogai. Jeigu kiekvienas gyventojas pradės rūpintis savo sąskaita, tada viskas bus gerai.
A.Vitkauskas
Darbo grupė kėlė sau užduotį pasiūlyti tokį finansavimo modelį, kuris atitiktų tam tikrus kokybinius reikalavimus, kitaip tariant, pasakyti kokiu mes jį norėtume matyti. Visų pirma jo įgyvendinimui reikalingas ilgalaikis finansavimas bei užtikrintas finansinių išteklių efektyvus naudojimas. Tai paprastas, skaidrus modelis, kuriame numatyta galimybė pasiekti greitą energijos sutaupymo efektą ir suderinti jį su kitais modeliais ar finansiniais produktais. Labai svarbu, kad modelis būtų patrauklus įvairiems gyventojų sluoksniams bei kitoms suinteresuotoms šalims. Taip pat numatyta galimybė pastarąjį pritaikyti besikeičiančiai ekonominei situacijai.
Jeigu mes norime renovuoti 20 tūkst. daugiabučių ir į vieną iš jų vidutiniškai turėtume investuoti apie 1,5 mln. litų, tai gauname apvalią sumą ir todėl mes - visi mokesčių mokėtojai ir Vyriausybė - turime rimtai pasvarstyti kokią finansinę naštą galime pakelti. Dėl to ir kalbame, kad modelis turi būti paprastas, skaidrus, patrauklus, kad jis užtikrintų greitą energijos sutaupymo efektą.
M.Rastenytė
Sutinku su tokia darbo grupės pozicija. Man svarbu, kad atsižvelgiama į įvairių socialinių grupių interesus. Kodėl dabar žmonės nelabai nori renovuoti? Ne todėl, kad jie nori blogiau gyventi, bet didelė jų dalis atsidūrę kritinėje finansinėje situacijoje. Dabar kalbama, jog krizės laikotarpiu 10-15 proc. žmonių nedirba ir nedirbs. Pagal "Eusrostato" duomenis, Lietuvoje nuo 15 iki 64 metų darbingų žmonių dirba 61 procentas. Didesnė dalis kaimo žmonių nedirba ir darbo biržose nesiregistruoja. Miestų ir miestelių daugiabučiuose gyvena daug nedirbančių žmonių, jaunų šeimų, pensininkų ir tik vienas kitas turtingesnis. Todėl nežinau, kaip renovavimo būtinybę paaiškinti visuomenei, nes žmones gąsdina kreditai.
Pagyvenę žmonės nėra pratę imti kreditų. Kelis pastaruosius metus jaunimą bankai agitavo imti paskolas 40-čiai metų. Dabar kreditų kilpą norima užnerti vyresnio amžiaus žmonėms. Kartais vyresniems žmonėms spekuliatyviai pasakoma, kad jie už tuos butus nieko nemokėjo, o gavo dykai už investicinius čekius, todėl atėjo metas susimokėti. Įsivaizduokit, žmogus dirbo visą gyvenimą ir dabar, senatvėje, bus priverstas imti kreditą.
V.Serbenta
Dažnai klausiama, gal verta senus namus griauti, o vietoj jų statyti naujus. Atlikto monitoringo metu pamatėme, kokios investicijos tenka daugiabučio namo vienam kvadratiniam metrui tuo atveju, jeigu mes jį modernizuojame aprengdami kailiniais. Tokiu atveju energijos suvartojimas sumažėja 50 proc. ir daugiau. Renovuojant pastatą į vieną kvadratinį metrą gyvenamojo ploto reikia investuoti maždaug apie 800 litų (2007-2008 metų kainomis). Prieš metus ar du į naujai pastatyto namo kvadratinį metrą reikėjo investuoti 4000 litų. Dar pridėkime nugriovimo darbų lėšas. Dar pagalvokime apie tai, iš kur atsiras pinigų nugriauti ir vėl pastatyti namus. Modernizavimo sąnaudos gerokai mažesnės.
A.Vitkauskas
Turėčiau pažymėti, kad daugiabučių namų renovavimo projektų įgyvendinimo poreikis (paklausa) gerokai viršija esamas finansines galimybes, modernizavimą vykdant pagal esamą modelį. Pasiūlytasis modelis yra pranašesnis dėl savo universalumo, t. y. jo veikimo principas yra susijęs su atsinaujinančiu finansiniu fondu bei galimybe įgyvendinti finansų inžinerijos priemones ir taip susiejamas su valstybės socialinės paramos sistema butų savininkams.
Modelio kūrimas susijęs su skirtingo pobūdžio klausimų sprendimu. Tai teisiniai, finansiniai, ekonominiai, socialiniai, techniniai, technologiniai bei organizaciniai klausimai, kurių sprendimui reikalingas koordinuojamas veiksmų planas pagal atskiras institucijas ir priemonių grupes. Profesionalus visų suinteresuotų šalių indėlis padėtų finansavimo modelio įgyvendinimo ir daugiabučių renovavimo proceso spartinimui.
V.Serbenta
Dar keli žodžiai apie monitoringą. Mes žmonių paklausėme, kaip jie vertina pastatų modernizavimo procesą? Prieš renovaciją, kad bute šilta, sakė tik 6 proc. apklaustųjų, normalu - 42 proc., šalta - 52 procentai. Tačiau modernizavus namą, į klausimą, ar šalta, neatsakė nei vienas žmogus, normalu - 37 proc., šilta - 63 procentai. Padarytos investicijos sutaupė 50 proc. energijos, tai turėjo įtakos ir kitiems indikatoriams. Svarbiausia - pagerėjo žmonių gyvenimo kokybė.
Renovuotų namų gyventojų taip pat paklausėme, kaip jie vertina viso šio proceso dalyvius. Geriausiai jie įvertino ne bankus, ne rangovų darbą, o patys save - kad laiku priėmė teisingus sprendimus. O blogiausiai įvertino rangovus. Iš tikrųjų rangovams tenka labai sudėtinga duona. Žmonės name gyvena, po darbo nori ramiai pailsėti, televizorių pažiūrėti, o statybininkai nori ir vakarais padirbėti. Taigi rangovai turėtų siekti geresnės darbų kokybės.
V.Šarka
Statybininkai visų pirma yra paslaugos tiekėjai, todėl dažnai susilaukia tokios kritikos. Kritika susijusi su dviem aspektais. Kai prasidėjo gyvenamųjų namų renovavimo procesas, rinkoje buvo statybų bumas. Ir tikrai negalima pasakyti, kad renovavimo darbuose dalyvavo vien pažangiausios įmonės, kurios skyrė dėmesį kokybei, gyventojų poreikiams užtikrinti, naudojo pažangias technologijas ir kokybiškas medžiagas. Tenka pripažinti, jog kai kuriais atvejais buvo nesilaikoma ir Statybos reglamentų nuostatų.
Kita problema - organizuojant pirkimus buvo taikomas mažiausios kainos principas, o kalbant apie renovavimo darbus, tai ne pats geriausias sprendimas. Žinoma, kai rinkoje beveik nebuvo laisvų rangovų, daug kas sprendėsi loterijos principu.
Darbo grupės siūlymus vertiname teigiamai. Tai strateginis Lietuvos tikslas, užsibrėžtas dar 2004 metais, - sumažinti energijos sunaudojimą 20 procentų. Tai susiję ir su pačios valstybės energetiniu saugumu. Džiugu, kad į šitą energetinio efektyvumo prioritetą ir yra nukreiptos valstybės investicijos. Tikslo įvardijimas yra didžiausias pliusas.
Vienas iš statybininkų asociacijos siūlymų - rengti tipinius projektus, supaprastinti derinimo ir statybų leidimo išdavimo procedūras. Taip pat siūlome keisti viešųjų pirkimų sąlygas, akcentuojant naudą galutiniam vartotojui, t. y. remti ne priemones, o galutinį rezultatą - energetinį efektyvumą. Viešuose pirkimuose turi būti pritaikytas ne vien tik mažiausios kainos, bet ir ekonominio naudingumo principas.
A.A.Miškinis
Planą turėti yra labai gerai, bet yra ir kitų dalykų. Kokia institucija tuo turėtų užsiimti? Nebeliko Statybos ir urbanistikos ministerijos. Galbūt ją reikėtų atkurti? Kol nebus tai padaryta, nieko doro neįvyks.
Kitas dalykas - jeigu dabar mes įgyvendintume privalomuosius statinių reikalavimus, mes iškart sutaupytume 30 procentų. Niekam tai nerūpi. Kyla mintis, jog specialiai nieko nedaroma, kad gyventojai būtų suvaryti į modernizaciją.
V.Serbenta
Pabaigoje norėčiau pailiustruoti, kaip atrodo situacija kitose valstybėse. Tokio dydžio valstybės paramos, kaip Lietuvoje (50 proc.), nėra niekur. Daugiausiai, 30 proc., valstybė renovavimą remia Vengrijoje. Ten skiriama ne daugiau 2 tūkst. eurų vienam butui. Lenkijoje valstybė renovuojamus būstus remia 16 proc., arba 20 proc. nuo pasiskolintų lėšų. Kitose šalyse šis procesas beveik neremiamas. Jeigu kalbėtume apie perspektyvinius projektus, tokius, kaip alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas, tai Skandinavijos šalyse šie projektai labai palaikomi. Tai saulės, vėjo jėgainių statyba, geoterminės energijos panaudojimas. Neseniai man teko susipažinti su kai kuriais pasyvių pastatų projektais Švedijoje ir Austrijoje. Ten viskas remiasi privačia iniciatyva. Valstybė jokios paramos šių projektų įgyvendinimui neskiria.
A.A.Miškinis
Šiuo metu renovuojami tie pastatai, kurių yra aktyvūs bendrijų pirmininkai, ten, kur anksčiau buvo kooperatiniai namai. Tokių namų daugiausia Žirmūnuose, todėl renovuojami patys geriausi namai, o ne tie, kuriems labiausiai to reikia. Didžiausia problema yra tie namai, kuriems savivaldybė yra paskyrusi administratorius. Aš manau, kad pirmiausia reikia atskirti šias kategorijas: renovavimas, modernizavimas, apšiltinimas. Žirmūnuose yra ne modernizuoti, o tik apšiltinti namai.
V.Šarka
Renovavimo nauda, kai valstybė tam skiria dalį surinktų mokesčių mokėtojų pinigų, iki 3,4 karto sumažins energijos vartojimą. Tai reiškia, kad atitinkamai sumažės energetinė priklausomybė nuo žaliavų tiekėjų, mažės užterštumas, bus skatinamos inovacijos ir technologijų vystymasis, vystysis ekonomika, gerės mokesčių surinkimas, mažės socialinė atskirtis. Svarbiausia, kad žmonės mažiau mokės už energiją, gerės jų gyvenimo kokybė. Tai susiję ir su žmonių perkamosios galios bei turimo būsto vertės didėjimu. Verslo įmonėms tai leis išlaikyti dalį darbo vietų, ne vien tik statybų, bet ir kituose sektoriuose.
Gintaras Mikšiūnas
