Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“ teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse. Visgi, SEB banko ekspertų teigimu, ateityje šis Lietuvos atotrūkis nuo Latvijos ir Estijos turėtų kryptingai mažėti, nes artėjant euro įvedimui vis daugiau gyventojų grynaisiais pinigais laikytas santaupas padeda į banko sąskaitas tam, kad jos būtų automatiškai pakeistos į eurus.
Grynieji pasiliks bankuose?
Tai lengviausias būdas konvertuoti pinigus įvedant naująją valiutą, taigi nenuostabu, kad situcija bus panaši visose Baltijos valstybėse.
„Latvijoje gyventojai veikė gana racionaliai ir pervedė savo pinigus į bankus, kad jie būtų kovertuoti automatiškai. Nuo sausio ši dinamika mažėjo, bet rugpjūčio pabaigoje šiek tiek kilo. Žmonės visgi palieka grynuosius banke“, – teigia SEB socialinės ekonomikos Latvijoje ekspertas Edmundas Rudzytis.
Pasak SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, istoriškai Latvijoje grynųjų pinigų ir indėlių santykis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių (25 proc.) ir vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau naujos valiutos įvedimas situaciją pakeitė iš esmės. Įvedus eurą metų pradžioje šis santykis nebesiekė ir 8 proc., t. y. buvo mažesnis už euro zonos šalių vidurkį (9,9 proc.). Nors pirmaisiais mėnesiais, įvedus eurą, dalis grynųjų pinigų sugrįžo į rinką, tačiau ši tendencija buvo laikina ir labiau siejama su sezoniškumu.
E. Rudzytis aiškina, kad gyventojams lengviau atsiskaityti elektroniniu būdu nei piniginėje ieškoti eurų ir stengtis juos atskirti vieną nuo kito.
„Labai smarkiai išaugo atsiskaitymas kortele. Tai reiškia, kad žmonės dėl euro įvedimo daugiau naudojasi elektroniniais atsiskaitymo būdais. Iki euro įvedimo buvo 6 banknotų nominalai ir 8 monetų. Dabar yra 7 banknotai ir 8 monetos, kurios dar atitinka 18 šalių. Dėl to žmonės kiek bijojo naujų pinigų ir mokėjo kortele. Aišku, dar prireikė ir didesnių piniginių“, – pasakoja jis.
J. Varanauskienė pabrėžia, kad latviai visuomet mėgo grynuosius pinigus, todėl tokia atsiskaitymų transformacija leidžia prognozuoti, jog situacija greičiausiai pasikartos ir Lietuvoje.
Gali negrįžti išvis
E. Rudzytis tvirtina, kad vis dar didelė dalis grynųjų yra neiškeista. Jis mano, kad galėjo būti iškeista tik 40 proc. visų monetų, o likusi dalis taip ir liks rinkos paraštėse. J. Varanauskienė teigia, kad tam įtakos gali turėti ir nepagrįstos baimės.
„Manome, kad nepakeistų pinigų situacija kartosis, nes dalis laikoma atminimui, dalis užkasta bei pamiršta, ir bus tokių, kurie nežino, kodėl tuos pinigus laiko. Galima išgirsti nepagrįstų baimių, kad po sausio pirmosios gali keistis kursas, todėl gyventojai neskuba litų įnešti į banką ar keisti į eurus“, – teigia ekspertė.
Kainų kilimo tikisi visi
Kainų kilimo baimė jaučiama visose Baltijos šalyse, tačiau tai nereiškia, kad ji nėra pagrįsta. Vis dėlto ekspertai siūlo priežasčių ieškoti bendrose ekonominėse tendencijose.
„Estai jau priprato prie euro ir sunku prisiminti, su kokiomis problemomis susidūrėme. Momentas buvo gana tinkamas, nes Europa buvo beatsigaunanti ir žmonės buvo optimistiški, – prisimena SEB banko Estijoje šeimos finansų ekspertė Triin Messimas. – Jei paklausite estų, kas atsitiko su euro atėjimu, visi sutiks, kad kilo kainos. Bet kiek buvo kitų kainų kilimo veiksnių. Estijos kainų dinamika išliko tokia pati kaip Latvijoje ir Lietuvoje, taigi tai sutapo su bendra ekonomine situacija. Kainos paskui krito, bet ir tai vyko dėl to, kad prekybininkai, pajutę sumažėjusią perkamąją galią, mažino kainas.“ Nemažai gyventojų kainų augimą Lietuvoje jau pastebėjo, kai verslininkai dar iki kainų nekėlimo memorandumo jas koregavo.
„Lietuvoje didžiausia dalis respondentų bijo, kad dėl euro įvedimo kainos augs. Čia galime ieškoti ir psichologinių priežasčių. Įvedus eurą paslaugų kainos pradėjo augti greičiau nei prekių. Lietuvoje nuo metų pradžios augimas jau užfiksuotas balandį ir šiuo atveju galima konstatuoti, kad verslininkai kainas pradėjo kelti anksčiau nei kitose Baltijos šalyse, kur tai buvo pastebima rugpjūtį“, – kalba J. Varanauskienė.
Ji taip pat teigia, kad Estijos atvejis buvo išskirtinis dėl didesnėmis kainomis pasižyminčios Suomijos kaimynystės.
„Jei kainos padidėjo anksčiau, tai gal vėliau jos nekils. Estijoje infliaciniai efektai nebuvo dideli, bet daugelio prekių kainos augo pagal Suomijos kainas. Lietuvos artimiausia kaimynė ES yra Lenkija, taigi pas mus to tikėtis nereikia. Lietuvoje skirsis kainų suvokimas nuo statistikos. Jei pas mus kainos sumažės nominaliai, atlyginmai – taip pat. Žmonės yra linkę pastebėti tai, kas brangsta. Gyventojai lygina dabartines kainas su senomis ir kaltina eurą“, – tikina ekonomistė.
Švelnaus būdo nėra
Kainos neišvengiamai kilo ir turi tendenciją kilti paslaugų sektoriuje. Taip atsitinka dėl to, kad čia visos kainos yra apvalios, taigi, užuot privertus autobuso vairuotoją skaičiuoti euro centus ir gaišinti kitų keleivių laiką, yra protinga kelti kainą iki vieno euro. Vis dėlto tokie atvejai sukelia pasipitinimą visuomenėje ir, pasak ekspertų, labai sunku paaiškinti, kad tai daroma dėl patogumo, o ne siekiant pasipelnyti.
„Estų patirtis rodo, kad žmonės norėdavo mokėti apvalias sumas ir taip buvo patogiau, taigi jie negalvojo apie didesnes kainas. Niekas nemokės daugiau už maistą ar keliones, bet kalbant apie mažas išlaidas, viskas vyskta savaime, nes kai kurios kainos dėl apvalinimo liko mažesnės“, – prisimena T. Messimas.
Su tokia pozicija sutiko ir E. Rudzytis. Jo teigimu, kainų augimo dėl apvalinimo labai sunku išvengti, tačiau tuo naudotis neleidžia didelė konkurencija. Pasak eksperto, jeigu nebūtų šio svarbaus ekonomikos veiksnio, kainos augtų – su euru ar be jo.
„Nemanau, kad yra švelnus būdas pasakyti, jog kils kainos. Daugelis patenkinamai priima paaiškinimą, kad vairuotojui reikės mažiau krapštytis. Kiekvienos paslaugos teikėjas turi įvertinti, jog patogumas yra tas kriterijus, dėl kurio žmogus nesupyks, kad padidėjo kainos“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ savo poziciją dėsto J. Varanauskienė.
Išloš vaikai
Priklausomai nuo šalies nacionalinės valiutos nominalų ir pinigų patogumo, euro atėjimas tam tikrose šalyse gali atnešti apčiuopiamos naudos ir mažiesiems ekonomikos dalyviams. „Labiausiai iš to pelnosi vaikai, nes jie gauna daugiau kišenpinigių. Anksčiau jie gaudavo maždaug 10 kronų – tai buvo smulkus ir patogus pinigas, vertas 64 euro centų. O dabar jie gauna 1 arba 2 eurus, nes taip patogiau“, – sako T. Massimas.
Panašiai gali atsitikti ir su Lietuvos pasą dar tik turėsiančiais vaikais, nes čia kišenpinigiai taip pat apvalinami į nepatogius euro centus vietoj vienos monetos. Taip pat J. Varanauskienė mano, kad derėjimasis turgavietėse įgaus didesnę reikšmę, nes kainą nuleisti vienu euru yra triskart daugiau nei vienu litu. Bet prie to reikės priprasti abiem pusėms.
Kalbant apie pripratimą, sunku daryti išvadas, kaip lietuviai susitaikys su kainomis ir kaip jas skaičiuos, nes čia vieno atsakymo nėra.
„Remiantis mano patirtimi ir apklausomis, nebeskaičiuojame kainų kasdienėms prekėms ir dabar sunku suprasti kainas kronomis. Mes visgi skaičiuojame kainas automobiliams, kelionėms ir kitiems brangiems dalykams. Slovakija eurą įsivedė anksčiau, bet kainas vis dar skačiuoja buvusia valiuta. Mes prie euro buvome pripratę dar anksčiau, nes dažnai keliavome į Suomiją“, – sako Estijos SEB ekspertė.
Belgijos ir Airijos patirtis rodo, kad beveik ketvirtadalis žmonių čia kainas didesniems pirkiniams dar skaičiuoja nacionaline valiuta, nors euro zonoje šalis yra jau bene dešimtmetį.
Euras Baltijos šalyse
Šių metų pavasarį bendros ES valiutos palaikymas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje siekė atitinkamai 80, 68 ir 50 proc.
87 proc. latvių teigia pastebėję kainų kilimą įvedus eurą. Visgi rugpjūtį, palyginti su praėjusiais metais, prekių kainos šalyje krito.
Prognozuojama, kad neiškeistų litų banknotų ir monetų vertė gali siekti kelis milijonus litų.
