Net ir 300 proc. siekiantys antkainiai e. prekybininkams Lietuvoje didelio pelno negarantuoja.
To priežastis – nedidelė rinka ir mažą perkamąją galią turintys Lietuvos gyventojai, tikina elektroninės prekybos žinovai. Pasak jų, vienintelis kelias sukurti klestintį e. prekybos verslą – užkariauti ir kaimynų rinkas.
Lietuvos marketingo asociacijos („LiMa“) narys ir elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas mano, kad Lietuvoje, kur internetu vis dar perka palyginti nedaug – pasak V. Vorobjovo, daugiau nei 300 tūkst. gyventojų – iš elektroninės prekybos daugiau uždirbti gali tik rinkos lyderiai, o mažesnėms e. parduotuvėms esą pinigų užtenka sumokėti mokesčiams ir algoms, bet turtų susikrauti neišeina. To priežastis – nedidelė rinka su mažą perkamąją galią turintys gyventojai. Šios aplinkybės rinkos lyderius nuolat verčia dairytis į užsienį.
Reikia vežti patiems
„Kas gali, tas plečiasi ir didina rinkas. „Pigu“ plečiasi į Latviją, „Cherry Media“ ( Lietuvoje valdo beta.lt ir grupinis.lt – red. past.) veikia Latvijoje ir Estijoje. Taip pat daro ir kitos Baltijos šalių bendrovės, pavyzdžiui, vieni didžiausių kompiuterių pardavėjų Lietuvoje yra latviai „1a.lt“, – sako V. Vorobjovas.
Pasak jo, Lietuvoje dažnai manoma, kad kai kurie e. prekybininkai užsideda kelis šimtus procentų siekiančius antkainius ir tai daro iš godumo, bet esą net ir tokios maržos antkainiai mažoje rinkoje negarantuoja didelio pelno. Tiesa, yra ir tokių, kaip buitinės technikos gamintojai, kuriems tenka verstis su 10 ar 15 proc. antkainiais.
„Sekasi tiems, kurie patys dideliais kiekiais vežasi produkciją iš užsienio tiekėjų, jie gali prekių gauti už mažesnę savikainą, – pasakoja pašnekovas. – Tačiau tam reikia daug kapitalo, ypač buitinės technikos srityje, kur prekės kainuoja po tūkstantį litų, o norint įsigyti pigiau reikia pirkti bent šimtą vienetų. Galime įsivaizduoti, kiek pinigų vienu metu įšaldoma perkant.“
Be to, net ir užsakius prekes reikia investuoti į rinkodarą, kad pirkėjai sužinotų apie produkciją, o tai padaryti, kai bankai griežčiau išduoda paskolas ir investuotojai atsargūs, – sudėtinga.
„Yra didesnių antakinių prekių niša, tai drabužiai, avalynė, aksesuarai, kvepalai. Ši rinka auga ir dar augs, nes nėra visiškai užpildyta, o buitinės technikos bei elektronikos rinkose jau prieš trejus metus atsirado per daug pardavėjų“, – dėsto V. Vorobjovas.
Pasak pašnekovo, vis dažniau mažesniais didžiųjų užsienio parduotuvių, kaip „Amazon.com“, antkainiais susivilioja ir Lietuvos pirkėjai.
„Užsienyje pirkti skatina mokėjimo būdas – Lietuvos bankai žmonėms dalija vis daugiau kreditinių kortelių, o tai palengvina pirkimą užsienyje, ir vis daugiau prekybininkų siūlo nemokamą arba gerokai pigesnį pristatymą į Lietuvą“, – konstatuoja pašnekovas.
Kaina dar ne viskas
Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas, buvęs siuntų vežimo bendrovės „DPD Lietuva“ generalinis direktorius Vytautas Kudzys patvirtina, kad į Lietuvą pastaruoju metu gabenama vis daugiau siuntų. „Didžiųjų Vokietijos ar Anglijos parduotuvių apyvartos, galimybės ir kainos visai kitokios. Lietuviai išmoksta internete susirasti viską, ko jiems reikia, ir tuo naudojasi. Augimas yra ir jis pakankami žymus“, – atkreipia dėmesį jis.
Tiesa, pašnekovas priduria, kad pastaruoju metu auga ne tik įvežamų į Lietuvą siuntų kiekis, bet ir išvežamų į kitas Baltijos valstybes – mažesnėse rinkose gyvenantys estai ir latviai užsisako prekes iš Lietuvos.
Anot V. Kudzio, nors užsienyje prekės dažnai pigesnės nei Lietuvoje, kaina pirkėjams nėra pagrindinis faktorius, lemiantis galutinį sprendimą.
„Aišku, dalį pirkėjų užsienio e. parduotuvės iš lietuvių prekybininkų atims. Bet ne visas prekes iš užsienio žmonės pirks – yra rizika, kad prekės neatveš ir su užsienyje esančia parduotuve aiškintis bus sudėtingiau“, – dėsto V. Kudzys.
Antkainiai – ik 500 proc.
Didžiausios Lietuvoje e. prekybos parduotuvės generalinis direktorius ir Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos vadovas Dainius Liulys taip pat įsitikinęs, kad Lietuvos e. parduotuvės galės konkuruoti ne kaina, o paslaugų kokybe.
„Perkantys iš užsienio neturės galimybės pirkti išsimokėtinai, o užsisakę ne iš ES valstybių mokės muito mokesčius, pristatymo kaina dar labiau išaugins galutinę ir, be abejonės, žmonėms labai svarbūs klausimai susiję su garantiniu aptarnavimu“, – aiškina D. Liulys.
Paklaustas apie e. prekybos antkainius pašnekovas aiškino, kad kai kuriose e. parduotuvėse (dažniausiai – drabužių ar aprangos detalių) jie siekia ir iki 500 procentų. „To priežastys gali būti skirtingos – maža paklausa ir konkurencijos trūkumas, siauros paskirties prekės (pvz., prekiauja vieninteliai Lietuvoje), susitarimai su tiekėjais ir kt.“, – aiškina D. Liulys.
„Pigu.lt“ vadovas sako, kad ir jo bendrovė prekių įsigyja užsienyje – esą Lietuvos tiekėjai taiko didesnius antkainius, o perkant iš užsienio tiekėjų tai atsieina pigiau.
Viena Baltijos rinka
Penkis populiariausius internetinės prekybos tinklalapius Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Cherry Media“ (beta.lt, grupinis.lt Lietuvoje, cherry.lv, cityLife.lv Latvijoje ir cherry.ee Estijoje) vadovas Aldas Krivaitis sako, kad įmonė dirba tiek su vietiniais, tiek ir su užsienio tiekėjais.
„Intensyviai dirbame ir su vietiniais partneriais, o jei matome, kad jie negali pasiūlyti tokių sąlygų ar kokybės, kokių reikia mūsų pirkėjams, tada stengiamės rasti tiekėjų ir ne Baltijos šalyse“, – sako pašnekovas.
Pasak A. Krivaičio, pastaruoju metu didžiausi grupinių pirkimų tinklalapiai Lietuvoje pradeda veikti kaip įprastos elektroninės parduotuvės .
„Įžengimą į internetinę prekybą materialiomis prekėmis lėmė siekis toliau didinti veiklos apimtis. Pajutome, kad vartotojai nori gauti ne tik geriausių paslaugų, bet ir įdomių materialių prekių pasiūlymų, – pasakoja A. Krivaitis. – Pernai „Cherry“ grupės pardavimai augo, o tai didžiąja dalimi lėmė būtent prekių pasiūlymų gausėjimas. Tradicinis grupinis paslaugų pirkimas taip pat augo, tik kiek lėčiau.“
Paklaustas apie Baltijos šalių rinkos specifiką pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kiekvienos iš Baltijos valstybių rinka riboja įmonių galimybes uždirbti, o norint veikti išties pelningai reikia žiūrėti į visas Baltijos šalis: „Todėl nuo pat pradžių „Cherry“ grupė siekė išplėsti savo veiklą visose trijose Baltijos šalyse ir mato šį regioną kaip vieną rinką.“
Pasak pašnekovo, panaši tendencija ryški tarp visų didesnių pardavėjų – tokį kelią renkasi ir parduotuvė „Pigu.lt“, dar praėjusią savaitę užbaigusi latviškos parduotuvės „220.lv“ įsigijimo sandorį, ir daugelis kitų – ne tik elektroninių, bet ir mažmeninės prekybos – įmonių.
Faktai
Pirkiniai internetu
Tyrimų bendrovės TNS duomenimis, pernai internetu pirko apytiksliai kas trečias interneto vartotojas;
Pagrindiniai pirkiniai – bilietai į renginius (pirko 37 proc. apklaustųjų ) ir avalynė (pirko 24 proc. apklaustųjų);
Tyrimo duomenimis, vis daugiau žmonių perka internetu ir maistą – 2011-aisiais tokių buvo 2 proc., pernai – 5 proc.;
Paulius Grinkevičius