Ekspertams kelia šypseną politikų argumentai, kad dabar itin palankus metas didinti pelno mokestį įmonėms dėl pastaraisiais metais esą pasakiškai augusių jų pelnų.
Anot ekonomistų, iš tiesų beveik pusė statistikos lentelėse matomo pernykščio pelno yra „popierinis“, atsiradęs dėl nekilnojamojo turto perkainavimo, praneša „Panorama“.
Tačiau didesnio pelno mokesčio šalininkai tikina, kad verslui atėjo laikas būti dosnesniam.
Statistikoje šalies įmonių pelno augimas atrodo įspūdingai – pernai jis augo daugiau nei 70 procentų. Po tokių rezultatų keli Seimo socialdemokratai užregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo 4 proc. – iki 19 proc. – padidinti įmonių pelno mokesčio tarifą.
Premjeras taip pat teigia, kad verslui atėjo laikas daugiau duoti biudžetui.
„Mūsų pelnas, pelningumas yra didelis šiuo metu, ir aš ne kartą sakiau, kad mūsų verslas turi būti solidaresnis su mūsų gyventojais, su mūsų žmonėmis, su biudžetinių įstaigų tarnautojais – labai svarbu švietimas, sveikatos apsauga, kitos sritys“, – teigia Gediminas Kirkilas.
Tačiau ekspertai teigia, kad įspūdingi pelno augimo tempai tėra muilo burbulas. Anot Lietuvos banko analitikų, iš 7 mlrd. Lt siekusio pernykščio Lietuvos įmonių pelno prieaugio beveik pusę sudaro tiesiog įmonių balansuose perkainotas nekilnojamasis turtas.
„Nekilnojamojo turto kainų augimas sukūrė pelnų augimo iliuziją: praėjusiais metais įmonių pelno augimas sudarė 73 proc., tačiau pusė to pelno tėra kai kurių prekybos ir nekilnojamojo turto įmonių atliktas turto vertės perskaičiavimas. Šis pelnas – popierinis, pagrįstas nekilnojamojo turto kainų burbulu“, – teigia Mindaugas Leika, Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas.
Verslininkai aiškina, kad tik dėl gražiai atrodančių, bet „popierinių“ pelnų dabar tikrai nėra palankiausias metas didinti pelno mokestį. Juolab kad šalies ekonomika lėtėja ir įmonių pelnas iš įprastinės veiklos neauga taip sparčiai. Be to, pastaruoju metu pingant nekilnojamajam turtui net ir „popierinio“ pelno gali nelikti.
„Jeigu rinkoje kristų nekilnojamojo turto kainos, tai pas mus pelno ataskaitoje atsirastų nuostoliai ir tie nuostoliai mažintų mūsų kapitalą“, – LTV „Panoramai“ tikina Aurimas Namajuška, „Akropolio“ valdybos narys.
Ekspertai įtaria, kad didesnio pelno mokesčio šalininkų pateiktos pataisos nepagrįstos įmonių pelno kilmės analize.
„Aišku, kad jis nepagrįstas – tai savotiškas indikatorius, kad mūsų politikai apskritai labai chaotiškai planuoja šalies ekonominę politiką ir mažai joje susigaudo“, – sako M. Leika.
Tačiau pataisų autorius Seimo narys Algirdas Sysas teigia, kad teikti pataisas yra jo kaip politiko pareiga. Prognozuojama, kad pelno mokesčio pataisų Seimas gali imtis vasaros pradžioje.
Giedrius Simonavičius
