Panika dėl „Brexit“ atslenka į Lietuvą: talžys nauja grėsmė

Ekonomistai Lietuvoje mėgsta skambinti pavojaus varpais. Ypač tada, kai šalį sudrebina naujos ir netikėtos grėsmės. Šiuo metu panašiai kalbama apie „Brexit“ įtaką. Lietuvos banko ekspertai prieš kelias dienas pasidalijo daugeliui ekonomistų netikėtomis prognozėmis Lietuvai.

11

Vienas įdomesnių faktų – Lietuvai ateityje gali kilti keblumų ne dėl anksčiau taip dažnai minėtos Rusijos, o dėl Didžiosios Britanijos. Tiesa, ekonomistai net ir čia nėra vieningi.

Lietuva per maža?

Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tikina, kad pirmiausia Jungtinės Karalystės atsiskyrimas turėtų įtakos ne Lietuvai, o visai Europos Sąjungai.

„Tai turbūt labiau veiks ne Lietuvą, o visą Europos Sąjungą. Priklausomai nuo to, kada Didžioji Britanija pasitrauks formaliai iš Europos Sąjungos. O tai, vadinkime, apie 80 milijonų mažėja rinka: tiek importo, tiek eksporto, priklausomai nuo to, kaip ES susitars su Jungtine Karalyste, bet sveikatos tai nepridės nei vienai dalyvaujančiai pusei.

(11 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Tikrasis Brexit veidas: gali laukti ekonominė griūtis

Kiek tai turės itakos Lietuvai, viskas priklauso nuo susitarimo dėl to, kiek žmonių galės dirbti Didžiojoje Britanijoje. Visa įtaka bus jaučiama per lietuvius, dirbančius Didžiojoje Britanijoje, dalis jų siunčia pinigus į Lietuvą. Bet aš nemanau, kad per artimiausius tris mėnesius tai turės kokių nors esminių poveikių “, - naujienų portalui tv3.lt sakė ekonomistas Ž. Šilėnas.

Neaišku, kokį kelią pasirinks Britanija

Anot jo, didžiausią įtaką Lietuva galėtų turėti sumažėjus į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos siunčiamiems pinigams.

„Tai pagrindinis klausimas, ar tiems žmonėms reikės ieškoti kitur darbo, ar jie siųs pinigus į Lietuvą. Čia ir yra pagrindiniai klausimai. Labai sunku prognozuoti, nes sunku būtų patikėti, kad Jungtinė Karalystė galėtų užsidaryti ir nebeprekiauti su Europa. Jie pirmiausia gi patys naudą gauna. Man atrodo, kad pagrindiniai klausimai bus dėl tų laikų perturbacijų, kol nusistovės kažkokia tai tvarka. O santykiai su kitomis šalimis labiausiai priklausys irgi nuo to, kokį kelią pasirinks Didžioji Britanija, kokį buvimą Europos ekonominėje erdvėje“, - kalbėjo ekonomistas.

REKLAMA

(21 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nigelas Farage’as: populistas, stūmęs Britaniją į „Brexit“

Prognozes prilygino orams

Vilniaus universiteto profesorius, daktaras Romas Lazutka labai skeptiškai įvertino Lietuvos banko prognozes, kurios jam priminė eilinius orų stebėjimus.

„Sunku ką pasakyti. Aš į tas prognozes žiūriu labai skeptiškai. Todėl, kad įdomiausiai skamba, kad neva ekonomika augo mažiau negu tikėtasi, lėčiau nei tikėtasi. Tai toks kriterijus „tikėtasi“, keistai skamba. Nieko čia nereikia tikėtis. O rimčiau kalbant, tai tos prognozės visada būna labai netikslios. Bendrai jos būna netikslios. Kai kurios prognozės prilygsta orų spėliojimui. Sinoptikai prognozuoja orus, paprastai prognozuoja trims dienoms. Jeigu prognozė yra ilgesniam laikui, tai ji būna mažiau patikima. Geriausia būtų pažiūrėti, kokios tos prognozės buvo prieš kelis metus ir kaip viskas keitėsi“, - tikino R. Lazutka.

(15 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Londone tūkstantinė minia prostestuoja prieš „Brexit“

Pokyčių nenumatė niekas

Kaip rašo Lietuvos bankas, ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas, tačiau, R. Lazutkos nuomone, ne viskas yra taip.

„Kai neatsiranda kažkokių tai netikėtų veiksnių, galima sakyti, kad ekonomika kaip augo, taip ir augs. Tarkime, per keletą ketvirčių, per metus, per keletą metų. Bet tų veiksnių neįmanoma tiksliai numatyti. Brexit yra tik vienas iš jų. Priminsiu, kad 2008 metais labai buvo kritikuojamas tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius, kai jis neva nenumatė smukimo. Bet tie, kurie jį kritikavo, sakė, kad ekonomika gali sulėtėti vienu ar dviem procentais, o ekonomika smuko daug labiau. Juk nebuvo jokio šventojo Lietuvoje, kuris tai numatytų. Ir dabar yra lygiai tas pats“, - kalbėjo R. Lazutka.

R. Lazutka: kalbos be pagrindo

VU dėstytojas labiausiai pabrėžė tai, kad baimintis paprastam eiliniam lietuviui tikrai nebūtina, ypač turint omenyje faktą, kad visų pasekmių numatyti šiuo metu dar tikrai neįmanoma.

REKLAMA

„Tų veiksnių gali būti labai daug, tarkime, pabėgėlių krizė, kurios niekas nenumatė, netgi, kai buvo Brexit referendumas paskelbtas, niekas į tai rimtai nežiūrėjo, nes nesitikėjo, kad taip nubalsuos. O kai nubalsavo, tai paaiškėjo, kad kalbos neturėjo pagrindo.

Todėl, kad tolimesnis Didžiosios Britanijos kelias gali būti labai įvairus. Jeigu ji visai išeina iš Bendrijos ir nutraukia ekonominius įsipareigojimus, teises, kurias ji dabar turi, būdama Bendrijos nare, tai viena, aišku, kad gali būti ir kitaip. Anksti dar kalbėti, nes pati Britanija dar nieko nėra apsisprendusi, Britanija dar bando laviruoti, nelabai aišku, ko ji siekia. Bet tuo grįsti ekonomines prognozes, negalima“, - kalbėjo R. Lazutka.

Nemato skandalo

Universiteto dėstytojas labai kritiškai vertina kai kurias ekonomistų prognozes, kurios grindžiamos vien prielaidomis.

„Aišku, ekonomistai labai dažnai kalba su prielaidomis. Jeigu bus taip, tai bus anaip. Bet, pavyzdžiui, gali Kinijos ekonomika smukti labai. Niekas nežino... Gali vėl būti kokie ekonominiai sukrėtimai. Nors realūs ekonominiai santykiai nepasikeitė, tos žinios daro poveikį. Tai nebūtų galima išskirti šiuo atžvilgiu nykštukinės Lietuvos. Mūsų ekonomiką lemia daug šalių. Nematau čia kažkokio skandalingo dalyko.

Su Rusija sanktykiai atšalo, nesitikima, kad jie galėtų atšilti. Tai, matyt, ten nėra nieko naujo ką prognozuoti, o kad dar kas nors pablogėtų, tai vargu. Man atrodo, kad nieko naujo neįvyko ir sunku prognozuoti, kad galėtų Rusijoje įvykti“, - kalbėjo R. Lazutka.

Įmones gąsdina neapibrėžtumas

Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Ernestas Virbickas sako, kad Didžioji Britanija įvardyta tikrai ne veltui.

„Rezultatai parodė, kad mūsų laukia neapibrėžtumas. Dabar tampa neaišku, kokie bus Didžiosios Britanijos santykiai. Ir kai kurias įmones tas neapibrėžtumas verčia galvoti, ar verta invesuoti tiek, kiek jos investavo iki šiol, ar nereikėtų atidėti investavimo planų, nes prekyba Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos gali būti paveikta. Tai aš kalbu ne apie Lietuvos įmones tiesiogiai, nes mes prekiaujame su Jungtine Karalyste, bet ir netiesiogiai, nes daugelis Eurozonos šalių prekiauja su Europos Sąjunga.

REKLAMA

Jeigu kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, bus paveikta šio referendumo rezultatų, tai vadinasi netiesiogiai būsime paveikti ir mes. Visa tai vertė mus peržiūrėti eksporto prognozę, kartu mes sumažinome ir investicijas, nes mažesnė prekyba gali turėti įtakos investicijų raidai. Kaip matome, Rusijoje ekonominė padėtis prastėja, ekonomika traukiasi. Bet visgi blogėja ne tiek daug kaip pernai.

Jeigu paminėti konkrečius skaičius, tai pernai Rusijos ekonomika krito beveik keturiais procentais. O dabar, naujausiais duomenimis, ji krenta po pusę procento per metus. Tai padėtis nėra tokia bloga. Mūsų eksportas į Rusiją nėra nukritęs, jis išsilaiko gana stabiliame lygmenyje. Kitaip sakant, jis daug nesikeičia. Todėl akcentas prognozėse ir nebuvo suktas link Rusijos“, - kalbėjo E. Virbickas.

Prognozė: BVP padidės 2,3 proc.

Lietuvos banko ekspertų vertinimu, su JK susijęs neapibrėžtumas Lietuvos realiojo BVP augimo tempą šiemet gali sumažinti 0,1, o kitąmet – 0,2 proc. punkto. Pagal naujausias Lietuvos banko prognozes, šiemet mūsų šalies realusis BVP padidės 2,3 proc. (anksčiau prognozuota 2,6 %), o 2017 m. – 2,9 proc. (3,3 %).

„Manoma, kad didžiausią neigiamą poveikį patirs išsivysčiusių Europos šalių ekonomika, o šios šalys yra itin svarbios mūsų šalies eksportuotojams. Taigi, mažės ir mūsų prekių bei paslaugų paklausa tose šalyse“, – sakė Aurelijus Dabušinskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.

Pernai Lietuvos ūkio augimas siekė 1,6 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį per metus ekonomika paaugo 2,4 proc. Lietuvos banko ekonomistai nurodo, kad spartesnį augimą šiemet visų pirma lemia atsigaunantis eksportas: šiuo metu auga transporto sektorius, kuris daug nukentėjo kritus eksportui į Rusiją; auga ir pramonė, kuri, kaip žinia, du trečdalius pagaminamos produkcijos eksportuoja. Vis dėlto likusiais šių metų mėnesiais eksportas gali plėtotis mažiau palankiai. Nors ir prognozuojama, kad eksportas kitąmet augs, šio sektoriaus raidos 2017 m. prognozė nemenkai sumažinama, atsižvelgus į minėtą tarptautinės ekonominės aplinkos suprastėjimą. Jis turi poveikio ir prognozuojamai investicijų raidai – investicijų 2017 m. prognozė taip pat pateikiama mažesnė.

REKLAMA

Kas laukia po sumaišties?

Iš dalies dėl to „Moody`s“ padidino šių metų Kinijos BVP augimo prognozę iki 6,6 proc., o 2017 m. – iki 6,3 proc. Agentūros teigimu, sparčiau augs ir kitų Didžiojo dvidešimtuko besiformuojančių rinkų BVP: 2016 m. – 4,4, o 2017 m. – 5 proc.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2016-09-18 17:10:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
O jau pavadinimo baisumas... Kaip atominis karas. Ar drignių apsiėdė ta lietuviška žiniasklaida. Visi panikoje, visi vienodi. Negatyvas klesti.
Atsakyti
-1

A
Aras
2016-09-18 20:42:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
ko tik neprisisvaigsta, kad tipo legaliai galetu dar uzkelt kainas ir algas mazint arba palikt tokias pacias niekingas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų