Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. elektros energijos ir gamtinių dujų kainos namų ūkiams ES labai skyrėsi, o kai kuriose šalyse sąskaitos buvo kelis kartus didesnės nei kitose.
Nemažą įtaką energetikos rinkoms turėjo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, kuriam prasidėjus dar labiau padidėjo ir kainų skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių šalių.
Taigi kiek skiriasi elektros ir gamtinių dujų kainos ES šalyse?
Lietuvoje elektra – viena pigiausių ES?
„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. pirmąjį pusmetį elektros kainos ES svyravo nuo 10,4 euro už 100 kWh Vengrijoje iki 38,4 euro Vokietijoje.
Žemiausios elektros kainos ES fiksuojamos Vengrijoje (10,4 euro / 100 kWh), Maltoje (12,4 euro / 100 kWh) ir Bulgarijoje (13 eurų / 100 kWh).
Tuo metu aukščiausios – Vokietijoje (38,4 euro / 100 kWh), Belgijoje (35,7 euro / 100 kWh) ir Danijoje (34,8 euro / 100 kWh).
ES vidurkis siekia 28,7 euro už 100 kWh ir jį lenkia vos 8 valstybės.
Lietuva šiame sąraše patenka į dešimtuką šalių, kuriose elektros energija namų ūkiams yra pigiausia (21,1 euro / 100 kWh) ir aplenkia savo kaimynes Latviją (24,4 euro / 100 kWh) ir Lenkiją (25,6 euro / 100 kWh).
Palyginus šių metų pirmo pusmečio elektros kainas ES šalyse su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, galima matyti, kad kai kuriose šalyse įvyko reikšmingi pokyčiai.
Pavyzdžiui, Liuksemburgas, Airija ir Lenkija užregistravo žymų kainų kilimą. Liuksemburge elektros energijos kainos pakilo 31,3 proc., Airijoje – 25,9 proc. o Lenkijoje – 20 proc.
Tuo metu Slovėnija, Suomija, Kipras ir Lietuva užfiksavo didžiausią elektros energijos kainų kritimą.
Pavyzdžiui, Slovėnijoje elektra atpigo 13,1 proc., o Suomijoje – 9,8 proc. Kipras užfiksavo 9,5 proc. elektros kainos mažėjimą, o Lietuvoje elektra per metus atpigo 8,9 proc.
Išsiskiriame ir pagal gamtinių dujų kainas
2025 m. pirmąjį pusmetį namų ūkių gamtinių dujų kainos ES šalyse taip pat labai skyrėsi.
Aukščiausia kaina buvo užfiksuota Švedijoje – 21,30 euro už 100 kWh, po jos sekė Nyderlandai (16,2 euro / 100 kWh) ir Danija (13,1 euro / 100 kWh). ES vidurkis siekė 11,4 euro už 100 kWh gamtinių dujų.
Tuo metu pigiausios gamtinės dujos buvo fiksuojamos Vengrijoje (3,07 euro / 100 kWh), Kroatijoje (4,61 euro / 100 kWh) ir Rumunijoje (5,59 euro / 100 kWh).
Kaip ir elektros energijos, gamtinių dujų kainos Lietuvoje taip pat buvo vienos pigiausių visoje ES. Jų kaina už 100 kWh Lietuvoje siekė 6,7 euro.
Tuo metu, pavyzdžiui, Latvijoje buvo 1,6 euro brangiau nei Lietuvoje (8,3 euro / 100 kWh).
2025 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, gamtinės dujos namų ūkiams labiausiai pabrango Estijoje (23,9 proc.), Bulgarijoje (23,6 proc.) ir Švedijoje (20,9 proc.).
Tuo metu kainos labiausiai sumažėjo keliose šalyse: Slovėnijoje (12,7 proc.), Austrijoje (11,5 proc.) ir Čekijoje (10,9 proc.). Lietuvoje taip pat buvo užfiksuotas vienas didžiausių gamtinių dujų kainos mažėjimų ES (9,7 proc.).
Pataria, kaip sutaupyti naudojant elektrą
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavusi Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) Paslaugų tarnybos vadovė Agne Domarkienė pasidalijo patarimais, kaip gyventojai gali sutaupyti šaltuoju metų laikotarpiu.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi šilumos siurblį ir su elektros kaina biržoje susietą tiekimo planą, tai daugiau šildytis galima tada, kai elektra pigesnė.
„Su išmaniaisiais skaitikliais galima sutaupyti įvertinus, kiek prietaisai sunaudoja elektros energijos, ir tai stebėti. Atitinkamai pagal tai prietaisą įjungti ir išjungti.
Pavyzdžiui, individualiame name gyvenant vienu laipsniu pamažinus šilumą, ypatingai dieną, kai didžioji dalis žmonių būna darbuose, o vaikai – mokyklose, galima gerokai sutaupyti. Viskas priklauso nuo to, kas žmogui komfortiška.
Pavyzdžiui, vietoje 23 laipsnių dieną galima palaikyti 20, o naktį temperatūrą taip pat šiek tiek sumažinti“, – dalijosi ji.
Tuo metu ESO Nuotolinių duomenų valdymo komandos vadovas Titas Petkus pritarė, kad paprasčiausia sumažinti elektros sąnaudas šaltuoju metų laikotarpiu yra sumažinus patalpų temperatūrą bei išnaudojant dienos šviesą.
„Taip pat vienas iš triukų yra žiemą dienos metu laikyti atitrauktas užuolaidas ir žaliuzes, kad natūrali šviesa prišildytų patalpą, o prieš naktį užtraukti, kad šiluma lėčiau pasitrauktų iš patalpos.
Taip pat svarbus ir patalpos vėdinimas – daug efektyviau yra langą praverti vienai ar 2 minutėms negu orlaides laikyti pravertas nuolat“, – dalijosi T. Petkus.
Ne ką mažiau, anot jo, svarbus ir vandens šildymas.
„Vandens šildymas individualių namų gyventojams yra svarbus. Pavyzdžiui, 55–60 laipsnių temperatūros visiškai užtenka, kad vanduo prišiltų. Dažniausiai žmonės nustato 80 laipsnių ir sunaudoja daug daugiau elektros energijos“, – pasakojo T. Petkus.
Jis pridūrė, kad taip pat reikia riboti vadinamuosius slaptus elektros „valgytojus“.
„Tai yra tie patys pakrovėjai, miego rėžime esantys kavos aparatai. Juos geriau ištraukti iš rozetės.
Žinoma, televizorių ar interneto modemą ištraukti gali būti ne taip patogu, bet bent dalį jų atjungus galima sutaupyti nemažai kilovatvalandžių per metus. Kalbu apie 50–100 kilovatvalandžių“, – dalijosi ESO Nuotolinių duomenų valdymo komandos vadovas.
Kitąmet – mažesnės kainos pažeidžiamiems vartotojams
Tiesa, energijos kainas siekiama mažinti ir kitais būdais. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui dalį iš elektros energijos gamintojų surinktų pajamų perviršio lėšų panaudoti pažeidžiamų vartotojų elektros energijos kainoms mažinti.
Skaičiavimai rodo, kad dėl šio pokyčio pažeidžiamiems vartotojams elektros energijos kaina kitąmet gali mažėti iki 4 centų už kilovatvalandę.
Energetikos ministerija nurodo, kad pažeidžiamais vartotojais yra laikomi buitiniai elektros energijos vartotojai, kurie gauna ar turi teisę gauti piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, asmenys su negalia arba gaunantys šalpos senatvės pensiją ar šalpos kompensaciją.
Pasak ministerijos, kainos mažėjimą šiai vartotojų grupei lems dvi priežastys.
Pirmiausia – dalis kainos mažės dėl šio Vyriausybės sprendimo, pagal kurį visuomeninio tiekimo kaina pažeidžiamiems vartotojams sumažės apie 2,2 cento už kilovatvalandę (su PVM).
Kita dalis – visuomeninio tiekėjo sudaryta tiesioginė elektros energijos pirkimo sutartis elektros įsigijimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Galutinę elektros kainą nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Anot ministerijos, šis sprendimas leis sumažinti finansinę naštą jautriausiai visuomenės daliai, nedidinant tarifų ar mokesčių jokiems kitiems elektros energijos vartotojams.
„Kainos mažinimui bus panaudotos pajamos, 2022–2023 m. surinktos iš elektros energijos gamintojų surinkto pajamų perviršio.
Šios lėšos buvo surinktos iš elektros energijos gamintojų, kurių pardavimo kainos viršijo 180 eurų už megavatvalandę (arba 18 ct/kWh)“ – pranešime nurodo ministerija.
Energetikos ministerijos duomenimis, 2026 m. pažeidžiamų vartotojų elektros kainoms mažinti planuojama panaudoti apie 2,6 mln. eurų, o likusi suma – apie 10 mln. eurų – bus naudojama 2027–2029 m. laikotarpiu, kasmet priimant atitinkamus Vyriausybės sprendimus.
