Vis daugiau ūkininkų gauna Europos Sąjungos (ES) paramą už žiemą paliekamus neapartus ražienų laukus.
Kraštovaizdžio tvarkymas Lietuvos ūkininkams kasmet tampa vis svarbesnis. Tai rodo paraiškų rinkimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ rezultatai. Ypač populiari veiklos sritis „Ražienų laukai per žiemą“. Pagal ją ūkininkai pateikė daugiau nei 3 300 paraiškų (pernai – 1 883). Kauno rajono ūkininkas Rimantas Vaidotas teigia, kad ši parama padėjo nepatirti nuostolių kritus grūdų supirkimo kainoms.
Programoje dalyvauja antrus metus
Boniškių kaime (Kauno r.) ūkininkaujantis R.Vaidotas jau antrus metus dalyje laukų palieka ražienas per žiemą. Žemdirbiai taip leidžia užbaigti šiltojo periodo ciklą vabzdžiams, išlaikoma natūrali gamtos aplinka. „Laukai gal ir neatrodo tvarkingai, bet toks reikalavimas: laukuose turi likti žolės, ražienos“, – kalbėjo R.Vaidotas.
Parama ūkininkams mokama, jeigu jie laikosi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų, kuriuos sudaro geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) bei valdymo reikalavimai. Taip pat jie turi laikytis KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ įgyvendinimo taisyklėse numatytų įsipareigojimų.
Visų išvardytų reikalavimų turi laikytis ir siekiantys išmokų ar jas gaunantys pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ – taip pat nenaudoti pesticidų, trąšų, kalkinimo priemonių.
Vadovaujantis įgyvendinimo taisyklėmis, ūkininkai po javapjūtės turi sutvarkyti šiaudus – juos surišti į ritinius arba susmulkinti ir paskleisti paviršiuje. Laukuose po javapjūtės negalima purkšti pesticidų ar herbicidų, ražienų negalima tręšti, kalkinti, jose ganyti gyvulių.
Nesuarti laukai – iki pavasario
R.Vaidotas 40 ha užsėja kviečiais, kvietrugiais. Iš jų 10 ha per žiemą palieka ražienas. Pagal paramos taisykles, nupjovus ražienoms palikti tinkamus augalus, laukus reikia laikyti nesuartus iki kitų metų kovo 1 dienos. Ražienų laukas kiekvieną žiemą gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau bendras deklaruotas plotas, kol vykdomi įsipareigojimai, turi išlikti vienodas. R.Vaidoto atveju turi išlikti 40 ha ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plotas. Lengvai kultivuoti paviršių reikia iki rugsėjo 30 dienos, tačiau atlikus kultivavimo darbus, turi aiškiai matytis ražienos.
„Palikęs žiemoti ražienų hektarą, gaunu 500 litų išmokų, – pasakojo R.Vaidotas. – Derlius šiame plote paprastai būna kiek menkesnis, bet ne tiek, kad neapsimokėtų naudotis programa.“ Ūkininkas džiaugėsi, kad šiemet kritus grūdų supirkimo kainoms jam, nors ir sumenko paliktų su ražienomis laukų derlius, vis tiek pavyko išvengti nuostolių. „Už toną kviečių šiemet gavau vos 300 litų, tad būčiau tik atgavęs tai, ką investavau, bet su parama jau gavau ir uždarbio, – skaičiuoja R.Vaidotas. – Todėl nė neabejoju, kad šia parama verta naudotis.“
Padeda konsultavimo taryba
R.Vaidotas penktadalį grūdų naudoja savo reikmėms, kitus parduoda. Ūkininkas laiko 10 kiaulių, 5 karves. „Kiaules auginu savo poreikiams, o iš karvių pieno gaminu sūrius, varškę, grietinę, esu įsirengęs nedidelį perdirbimo cechą, – kalbėjo vyras. – Produkciją parduodu Kauno turguje. Turiu nuolatinių klientų, todėl produktus greitai išperka. Nedideliam ūkiui, naudojantis įvairiomis programomis, galima išgyventi ir šiais laikais, reikia tik dirbti.“
Apie KPP priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ sužinojo iš konsultavimo tarnybos, kurios paslaugomis nuolat naudojasi. „Išklausiau dienos kursą ir pateikęs paraišką tapau programos dalyviu, – sakė žemdirbys. – Joje dalyvausiu 5 metus.“
Remiamą plotą leidžia didinti
Ražienoms palikti tinkamų augalų laukas negali būti didesnis nei 50 ha. Jei tiesioginių išmokų siekiantys ūkininkai pirmaisiais paraiškos teikimo metais deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių, jie gali įsipareigoti vykdyti veiklą ne didesniame plote nei 30 proc. bendro deklaruoto tiesioginėms išmokoms gauti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto. Jei deklaruoja daugiau kaip 10 ha, tuomet paramos paraiškoje gali įsipareigoti veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoto ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto.
Įsipareigoja išlaikyti tvarkomą plotą
Vadovaujantis KPP priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, kol vykdomi įsipareigojimai, paramos paraiškoje nurodytą bendrą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 3 proc., o padidinti ne daugiau kaip 2 ha. Didinant daugiau negu 2 ha, pareiškėjui įsipareigojimų laikotarpis iš naujo skaičiuojamas naujai įsipareigotiems plotams, o ankstesnės paraiškos įsipareigojimų laikotarpis neprasitęsia.
Saulius Tvirbutas
