Vietoje visiško nulinės taršos reikalavimo, naujajame pasiūlyme numatytas 90 procentų CO2 emisijų sumažinimas, lyginant su 2021 metų lygiu.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Likusius 10 procentų taršos bus leidžiama kompensuoti naudojant tvarius biodegalus, sintetinius degalus bei Europoje pagamintą žaliąjį plieną, kurio gamyboje išskiriama mažesnė anglies dioksido emisija.
Tai reiškia, kad po 2035 metų Europos keliuose ir toliau galės važinėti nauji hibridai, iš tinklo įkraunami modeliai ir net automobiliai su vidaus degimo varikliais, jei jie naudos švarius degalus.
Šis sprendimas priimtas reaguojant į negailestingą realybę. Elektromobilių pardavimai stringa, infrastruktūra vystoma per lėtai, o pirkėjai vis dar atsargiai žiūri į brangias technologijas.
Šių metų spalio duomenimis, elektromobilių rinkos dalis siekė vos 18 procentų, kas yra gerokai per mažai, norint vos po dešimtmečio visiškai atsisakyti benzino ir dyzelino.
Europos Komisijos vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stephane'as Sejourne pabrėžė, kad susitarimą su Parlamentu ir Taryba tikimasi pasiekti kuo greičiau, siekiant garantuoti stabilumą pramonei. Gamintojams tai gyvybiškai svarbus atokvėpis, leisiantis peržiūrėti dešimtis milijardų eurų siekiančias investicijas ir dalį jų nukreipti ne tik į baterijas, bet ir į efektyvesnius hibridus bei tvarius degalus.
Be pagrindinio tikslo korekcijos, Briuselis numatė ir daugiau lengvatų. Pavyzdžiui, 2030-ųjų metų taršos tikslai bus skaičiuojami vedant vidurkį per 2030–2032 metų laikotarpį, o tai leis lanksčiau planuoti gamybą ir išvengti milijardinių baudų. Taip pat atsižvelgta į „Renault“ ir „Stellantis“ prašymus dėl komercinių furgonų – šiam segmentui, kurį elektrifikuoti sekasi sunkiausiai, bus taikomi mažesni reikalavimai.
Visgi ne visi pramonės norai buvo išpildyti: įmonių automobilių parkams, kurie sudaro didelę dalį pardavimų Vakarų Europoje, bus taikomi griežti nacionaliniai taršos reikalavimai, kas itin nepatinka BMW ir kitiems „Premium“ klasės gamintojams.
Be to, iš tinklo įkraunami hibridai privalės tapti efektyvesni, nes realybė rodo, jog vairuotojai juos krauna per retai, todėl reali tarša yra didesnė nei deklaruojama.
Šis strateginis posūkis sulaukė aštrios žaliųjų organizacijų kritikos. Grupės „Transport & Environment“ atstovai pareiškė, kad Europa pasirinko sudėtingumą vietoje aiškumo ir bando „išvesti greitesnius arklius“, kol Kinija toliau veržiasi į priekį su elektromobilių technologijomis.
Pasak jų, kiekvienas euras, investuotas į vidaus degimo variklių tobulinimą, yra prarastas euras kovoje dėl technologinio dominavimo.
Nepaisant kritikos, naujasis planas, apimantis ir paramą baterijų gamybai bei programinei įrangai, žymi naują santykių etapą tarp Briuselio ir automobilių pramonės, kurį po „Volkswagen“ dyzelgeito skandalo ilgą laiką temdė nepasitikėjimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
