Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.
Apie tai, kas laukia pirkėjų ir miesto gyventojų, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Kiek šiuo metu dar išlieka stiprus pirkėjų derybinis svertas? Ar vis dėlto sąlygas jau diktuoja NT vystytojai?
T. S. Kvainickas: Šiai dienai NT rinka, bent jau kalbant apie pirminę būsto rinką, yra pakankamai subalansuota.
Tarkime, Klaipėdoje, kur rinka yra mažiausiai aktyvi, formaliai situacija būtų labiau pirkėjo pusėje.
Tai reiškia, kad pasiūla yra kiek didesnė negu paklausos poreikiai. Tačiau Klaipėdai tai yra gana būdinga – pasiūla susiformuoja šuoliais, o paklausa ją įsisavina palaipsniui.
Kitaip tariant, matome greitą pasiūlos augimą ir lėtą pasiūlos mažėjimą.
Kaune jau ne vienerius metus paklausa ir pasiūla yra pakankamai subalansuotos. Žinoma, gali būti tam tikrų trikdžių tarp pasiūlos ir paklausos struktūrų – pavyzdžiui, pirkėjai norėtų šiek tiek daugiau ekonominės ar vidutinės klasės būsto, o pasiūloje tuo metu vyrauja kitokio tipo projektai.
Vilniuje iki balandžio mėnesio buvo krypstama labiau pardavėjo rinkos link – paklausa buvo kiek aktyvesnė už pasiūlą. Tačiau balandį rinkai buvo pasiūlytas rekordinis kiekis naujų būstų – daugiau nei 1400.
„Inreal“ pirminės rinkos duomenis skaičiuoja nuo 2012 metų ir per daugiau nei dešimtmetį tokio pasiūlos šuolio per vieną mėnesį dar nebuvo.
Tai bent trumpuoju laikotarpiu kiek subalansavo paklausą ir pasiūlą. Gali būti, kad dalis vystytojų ruošiasi gyventojams, kurie pasitrauks iš antrosios pensijų pakopos, nes nemaža dalis projektų etapų buvo paleisti didesne apimtimi nei įprastai.
Įprastai ekonominės klasės projekte viename etape būna apie 80 būstų, vidutinės klasės – apie 100, o dabar buvo projektų, kuriuose vienu metu pasiūlyta 130, 140 ar net 200 būstų.
Vis dėlto problema išlieka rinkos segmentacija. Šiuo metu daug būsto yra periferinėse miesto dalyse, o centrinėse vietose esančio būsto pasiūla per pastaruosius metus labai sumažėjo.
Todėl pirkėjai, ieškantys būsto centrinėje miesto dalyje, turi mažiau galimybių derėtis, nes pasirinkimo ten tiesiog mažiau. Tuo metu periferijoje, kur vyksta daugiau didesnių projektų, pirkėjai gali svarstyti kelis skirtingus variantus.
Kalbant apie kainų dinamiką, NT vystytojai dažnai sako, kad būsto įperkamumas Lietuvoje nėra toks blogas, ypač lyginant su Vakarų valstybėmis. Tačiau kaip jūs pats vertinate dabartinį būsto įperkamumą lietuviams? Ar, jūsų vertinimu, būstas šiandien yra prieinamas?
T. S. Kvainickas: Paimkime Vilnių, kad būtų mažiau segmentacijos. Vilniuje yra daugiau nei ketvirtis milijono būstų, todėl galimybė įsigyti kažkokį būstą tikrai egzistuoja vien dėl pakankamai didelio būstų kiekio.
Tačiau įsigyti norimą būstą jau gali būti sudėtingiau, jeigu žmogaus norai ir finansinės galimybės šiek tiek prasilenkia.
Tuomet prasideda kiekviena individuali situacija. Statistiškai vienam dirbančiajam namų ūkyje, kuriame pajamas gauna tik vienas žmogus, įsigyti būstą, ypač pirminėje rinkoje, yra gana sudėtinga.
Pagrindinis ribojimas yra pradinio įnašo sukaupimas.
Praktikoje nemaža dalis namų ūkių turi du dirbančius asmenis. Be to, pirminėje rinkoje būstą dažnai perka jaunesni žmonės, kurie patys negali sukaupti pradinio įnašo, tačiau sulaukia artimųjų ar giminaičių paramos.
Todėl kiekviena situacija yra skirtinga.
Būsto įperkamumas visada gali būti geresnis, nes būstas yra būtinojo vartojimo prekė. Lietuvos klimatas neleidžia gyventi palapinėje.
Jeigu būstas būtų labiau įperkamas ir taptų daugiau vartojimo, o ne investicine ar spekuliacine preke, nuo to blogiau tikrai nebūtų.
Registrų centras: NT sandorių rinka šiemet augo 6,1 proc.
Lietuvoje šiemet iš viso įregistruota 42,8 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilojamojo turto (NT) objektų. Pasak Registrų centro, tai 6,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Centro duomenimis, Vien tik per balandį registruota 12,3 tūkst. NT sandorių, arba 11,6 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (11 tūkst.) ir 18,9 proc. daugiau nei šių metų kovą (10,4 tūkst.).
„Šių metų pradžia šalies NT sandorių rinkoje bent jau kol kas atrodo pakankamai stabiliai, nepaisant įvairių geopolitinių iššūkių. Panašu, kad pasaulinės žaliavų rinkos dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pamažu stabilizuojasi ir tai kol kas neturėjo reikšmingos įtakos NT rinkai. Neatmestina, kad NT rinką jau veikia ir iš II pensijų pakopos gyventojų atsiimtos lėšos, kurių dalis nukreipiama investicijoms į NT“, – pranešime sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per šių metų keturis mėnesius visoje šalyje įregistruota 11,7 tūkst. butų pardavimų – 0,6 proc. daugiau nei 2025 sausį–balandį, kai buvo įregistruota 11,6 tūkst. butų sandorių. Vien per balandį įregistruota 3,2 tūkst. butų sandorių, arba 1,4 proc. mažiau nei pernai balandį.
Vilniuje šiemet įregistruota 4,3 tūkst. butų pardavimų, Kaune – 1,6 tūkst., Klaipėdoje – 1 tūkst.
Taip pat įregistruota 3,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 5,7 proc. daugiau nei 2025 metų sausį–balandį, kai buvo įregistruota 3,6 tūkst. namų pardavimų. Vien tik balandžio mėnesį įregistruota 1,1 gyvenamųjų namų sandorių, arba 13,4 proc. daugiau nei praeitų metų balandį.
Šiemet taip pat įregistruota 19,7 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 5,2 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai, kai buvo įregistruota 18,8 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik balandžio mėnesį įregistruota 5,8 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 16,3 proc. daugiau nei praeitų metų balandį.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
