Plačiau apie tai domėjosi TV6 laida „Statybų gidas“.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad karantino metu žmonių domėjimasis galimybe praplėsti savo turimo būsto erdvę ar noras įsigyti naują didesnį būstą buvo pastebimai didesnis.
„Atsirado noras turėti didesnį, erdvesnį būstą ar noras turėti namą su žole, kur gali išeiti pabėgioti, paspardyti kamuolį su šeima ir panašiai. Tačiau galimybės nebūtinai sutapo su norais, tai matėme, kad tikrai nebuvo kotedžų ar namų pirkimo bumo, žmonės realiai vertino savo galimybes.
Taip pat buvo daug aktyvumo baldų rinkoje, nes žmonės keitėsi savo baldus, perplanavo namus, darėsi remontus ir ieškojo išeičių iš esamos situacijos“, – teigė M. Statulevičius.
Paklausiausi – didesnės kvadratūros butai
Didesnės erdvės poreikis buvo aktualus tikrai ne tik didmiesčiuose, nes nuotolinis darbas ir mokslas vyksta visoje Lietuvoje. Tačiau akivaizdu, kad didžiųjų šalies miestų nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia.
Pasak NT brokerio Arūno Adamonio, šiuo metu norint išsinuomoti didesnės kvadratūros būstą, tokių pasiūlymų šiandien rasite gerokai mažiau nei tokiu pat metu prieš pusantrų metų
„Paėmus Lietuvos didmiesčius mes galime pamatyti, kad iš naujų statybos projektų mažos kvadratūros būstai yra tiesiog panaikinami. Yra didinamos kvadratūros ir dažnas statytojas pritars, kad pas juos atsiranda ir tokių klientų, kurie nori du butus susijungti į vieną.
Jeigu mes palygintume Lietuvoje esančius didžiuosius nekilnojamojo turto portalus, mes pamatysime kitokią nuomos tendenciją, nei ji buvo prieš metus ar pusantrų metų atgal. Galime pamatyti, kad pagrinde nuomojami butai yra tarp 35-40 kv. m. ir net ištisam rajone nerasite didesnio trijų kambarių buto“, – tendencijas apžvelgė NT brokeris A. Adamonis.
NT brokeris taip pat pastebi, kad itin populiarėja maži papildomi kambariukai, kurie sovietinėje statyboje buvo žinomi kaip tamsūs kambariukai.
„Dabartinėje statyboje pradedama kalbėti, kad tai yra ofisiukai savo turtiniame vienete. Tai yra paklausu ir jų poreikis nuolat didėja“, – teigė NT brokeris.
Naujos statybos būstui skolinasi daugiau
Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, įsigydami naujos (2000-2018 m.) ar naujausios (2019-2020 m.) statybos būstą gyventojai Lietuvoje skolinosi vidutiniškai apie 93 tūkst. eurų. Palyginti su 2019 m. vidutinė paskolos suma šio tipo būstui išaugo 7 proc.
Senos statybos (iki 2000 m.) būsto įsigijimui lietuviai praėjusiais metais skolinosi vidutiniškai apie 47 tūkst. eurų, ši suma palyginamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 4 proc.
„Naujos statybos būstą, kuriame panaudoti šiuolaikiški sprendimai, tausojantys aplinką ir taupantys energijos išteklius, šalies gyventojai vertina kaip likvidesnį turtą, kuris išlaikys savo vertę ir kurį prireikus bus paprasčiau parduoti ateityje. Stebint pastarojo meto būsto sandorių dinamiką galima numatyti, kad ši tendencija išliks ir ateityje“, – pastebi „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas P. Ladziato.
Daugiau įžvalgų apie pandemijos paveiktą nekilnojamojo turto pasiūlą ir paklausą žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Statybų gidas“ žiūrėkite šeštadienį 09:30 val. per TV6.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE:
