Buvęs elektrikas I. P. Rogenas iš banko prisiteisė 230 tūkstančių Norvegijos kronų (apie 100 tūkst. litų) nuostolių sumą. Bankas taip pat turės padengti beveik 4,8 milijono kronų (apie 2,2 milijono litų) teismo ir advokatų samdymo išlaidų.
Smulkusis DNB klientas prarado lėšas investavęs į banko išleistus vadintus nerizikingais vertybinius popierius (su akcijomis susietas obligacijas, arba SASO), kuriems įsigyti tas pats bankas suteikė atitinkamos trukmės paskolą. Obligacijų grąža buvo susieta su akcijų indeksų dinamika, tuo tarpu už paskolą priskaičiuotos palūkanos buvo fiksuotos. Panašūs investicijų sandoriai, atliekami skolintomis lėšomis, laikomi ypatingai rizikingais ir paprastai nerekomenduojami neprofesionaliems investuotojams.
Turėdamas teisingą informaciją, klientas greičiausiai būtų susilaikęs nuo nepamatuotos rizikos ir atsisakęs siūlomo sandorio, rašoma teismo sprendime.
Lietuvoje norvegiškajam DNB Bank ASA priklauso trečias pagal dydį (valdomą turtą, paskolų ir indėlių portfelį) mūsų šalies bankas - AB DNB bankas.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę" duomenimis, lietuviškojo DNB banko platintų SASO skolintomis lėšomis iš viso 2007-2008 metais buvo įsigiję daugiau kaip 600 investuotojų, o bendra jų patirtų nuostolių suma gali siekti net 100 milijonų litų. Lietuvos teismai šiuo metu nagrinėja bent keliolika su šia investicine schema susijusių bylų, jose savo interesus gina apie 50 banko klientų.
„Neabejoju, kad šia neskundžiama nutartimi remsis Lietuvos advokatai nuostolius patyrusių klientų naudai, kadangi investicinė schema, taikyta Lietuvoje ir Norvegijoje, yra iš esmės ta pati", - teigia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę" vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
AB DNB bankas jau patyrė nesėkmę 2012-ųjų balandį, kai neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi bankui buvo nurodyta sumokėti 5000 litų baudą už parduodant SASO padarytus pažeidimus. Ne mažiau kaip 6 kartus Lietuvos pirmosios instancijos teismai priėmė palankius klientams sprendimus, ir tik 2 asociacijai žinomais atvejais sprendimai buvo nepalankūs. Tiesa, šalys paprastai pirmosios instancijos sprendimus skundžia apeliacine tvarka.
Norvegijos žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu Norvegijos finansinių paslaugų skundų taryba yra sulaukusi apie 2000 analogiškų I. P. Rogenui skundų. 2008-aisiais skelbta statistika rodo, kad Norvegijos bankai gali būti pardavę panašių vertybinių popierių už daugiau kaip 34 milijardus Norvegijos kronų (apie 16 mlrd. litų). Ekspertų vertinimais, galimi klientų nuostoliai gali siekti 10 milijardų kronų (4,6 mlrd. litų).