Visame pasaulyje vartotojai vis didesnį dėmesį skiria žemės ūkio ir maisto produktų kokybei, jų sudėčiai, kilmei bei gamybos arba auginimo technologijų poveikiui aplinkai. Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių gamintojams, sudarytos sąlygos dalyvauti ne tik ES reglamentuotose produktų kokybės sistemose (ekologiški produktai, ES pripažinti produktai su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda, garantuoti tradiciniai gaminai), bet ir nacionalinėje maisto kokybės sistemoje. Dalyvavimas visose minėtose kokybės sistemose smulkiesiems ūkininkams padeda įrodyti jų gaminamos produkcijos pranašumus prieš kitus, įprastu masinės gamybos būdu pagamintus produktus ir lengviau atrasti savo pirkėją.
Nacionalinė maisto kokybės sistema, pasitelkus į pagalbą Lietuvos maisto gamintojų, perdirbėjų, prekybos įmonių, vartotojų, mokslo institucijų specialistus ir netgi Prancūzijos ekspertus, parengta ir įteisinta 2007 m. pabaigoje. Lietuva, kurdama savo nacionalinę maisto kokybės sistemą, siekė skatinti ūkininkus kurti kuo natūralesnius produktus, turinčius didesnę pridėtinę vertę, ir suteikti vartotojams papildomas garantijas dėl įsigyjamo produkto išskirtinumo. Ūkininkai skatinti plėtoti tausojančios gamybos technologijas bei didinti aukštos kokybės produktų, pagamintų iš vietinių žaliavų, pasiūlą rinkoje.
Tokius produktus nutarta vadinti išskirtinės kokybės produktais ir ženklinti ženklu „Kokybė“. Jie auginami ar gaminami laikantis ne tik privalomųjų, bet ir itin griežtų papildomų reikalavimų, kurie išdėstyti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintose specifikacijose. Produktų atitiktį minėtiems reikalavimams nuolat kontroliuoja nepriklausoma sertifikavimo įstaiga. Daugelio IKP produktų gamybai naudojamoms žaliavoms, tokioms kaip mėsa, pienas, medus, keliami griežtesni reikalavimai negu naudojamiems ekologinėje gamyboje.
Ministerija pastebi, kad ūkininkų, kurie įvertina dalyvavimo kokybės sistemose privalumus, skaičius auga, didėja ir šių produktų asortimentas bei pasiūla rinkoje. Šiuo metu nacionalinėje maisto kokybės sistemoje dalyvauja 207 smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 65 bitininkai, 59 daržovių, 72 vaisių ir uogų augintojai, 2 pieno produktų gamintojai ir 9 ūkininkai, auginamą produkciją sėkmingai perdirbantys savo ūkiuose.
IKP gamintojai nuo 2010 m. buvo remiami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“, o nuo 2012 m. vaisių, uogų ir daržovių augintojai galėjo gauti kompensacijas už patiriamus derliaus nuostolius pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“.
Rengiantis naujajam 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui vyksta aktyvios diskusijos dėl paramos teikimo perspektyvų IKP gamintojams. Seimo Kaimo reikalų komitete, ministerijoje, pasitelkiant socialinius partnerius diskutuojama dėl IKP gamintojų rėmimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą galimybių.
