Prekybininkai teisinasi, kad tai – nieko neįprasto. Tiesiog skirtingose šalyse taikoma skirtinga kainodara. Bet, kad ir kiek stebėtumėmės, lietuviams ji – nepalankesnė.
Nepaaiškinami kainų skirtumai
Tuo galėjo įsitikinti ir vilnietė Marija, sugalvojusi neseniai pirktą butą pagražinti nauju šviestuvu.
„Kartu su vyru įsirenginėjame namus ir ieškojome lempos. Pamačiau patinkančią „Senukuose“, dar nudžiugau, kad parduotuvė siūlė nuolaidą su nuolaidos kodu (vietoje 95 eurų – 71 euras), bet vyras pasiūlė neskubėti pirkti ir geriau paieškoti tos pačios lempos pas kitus pardavėjus“, – prisiminė moteris.
Ji neslėpė pasipiktinimo, pamačiusi, kiek tas pats šviestuvas kainuoja kitur.
„Ir, nors Lietuvoje tokios pat lempos neradome, jis pastebėjo, kad ją parduoda Latvijos „Senukai“, tik už reikšmingai mažesnę kainą – 80 eurų, o su nuolaidų kortele – už 40 eurų. Vadinasi, Lietuvoje permokėtume dvigubai.
Kadangi turime prekybos tinklo nuolaidų kortelę, pagalvojome tiesiog nusipirkti lempą Latvijoje ir taip sutaupyti, tačiau lietuviškasis „Smart net“ Latvijoje (nors ir vadinasi taip pat) neveikia, o „Senukai“ prekių iš Latvijos į Lietuvą nesiunčia“, – pasakojo Marija.
Vėliau kartu su vyru nusprendusi patikrinti lempos kainos istoriją Marija pamatė, kad vasarą ji kainavo kiek daugiau nei 55 eurus. Tuomet jos kaina buvo užkelta gruodį, prieš šventes, o tuomet vėl atpigo iki 66 eurų, kol vasarį jau kainuoja 95 eurus.
„Jaučiamės mulkinami – kodėl ta pati prekė Lietuvoje ir Latvijoje kainuoja reikšmingai skirtingai? Gintis „rinkos dydžiu“, kaip dažnai daroma kalbant apie kainas Lenkijoje, šįkart tikrai nepavyks“, – piktinosi vilnietė.
Teisinasi kainodara ir situacijos pokyčiais
„Kesko Senukai Digital“ pardavimų vadovas Arūnas Jančiauskas neslėpė, kad kai kurias prekes lietuviams pardavinėja brangiau nei latviams. Tačiau tam esą turi priežasčių.
„Skirtingose Baltijos šalyse kainodara priklauso nuo įvairių veiksnių: prekių paklausos ir apyvartumo, veiklos sąnaudų, konkurencinės situacijos, produkcijos kiekio pokyčių. Iš esmės, iš tiekėjų užsakius tų pačių prekių sausį, birželį ir lapkritį, kaina gali radikaliai skirtis.
Tam įtakos turi tiekimo situacijos pokyčiai, o dažniausiai – pačių tiekėjų įsitraukimas į produkcijos skatinimą konkrečioje rinkoje. Todėl prekė Lietuvoje ir prekė Latvijoje gali skirtis taip, kaip įvardija klientė“, – paaiškino pardavimų vadovas.
Jis tikino, kad pastaraisiais metais bendrovė skyrė daug dėmesio lojalumo programos „Smart Net“ plėtrai visose Baltijos šalyse.
„Lietuvoje įgyta patirtis sėkmingai pritaikyta ir programa išplėsta Latvijoje ir Estijoje. Svarstome ir vertiname vieningos lojalumo programos idėją“, – komentavo A. Jančiauskas.
Pas mus brangesnis ir maistas
Neseniai portalui tv3.lt skaitytoja vilnietė Aistė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad savaitgalį praleido Latvijoje.
„Vykome su šeima į ledo skulptūrų festivalį Jelgavoje. Taip pat užsukome į „Maximos“ parduotuvę. Nustebome, kad daugelis prekių ten pigesnės. Būtų suprantama, kad, pavyzdžiui, latviški sūreliai ten pigesni ir kainuoja vos 0,39 euro, juk tai yra vietinė produkcija. Tačiau ir lietuviški sūreliai ten pigesni, nei pas mus.
Be to, daugeliui prekių Latvijoje su Ačiū (latviška Paldies) kortele taikomos nuolaidos. Pavyzdžiui, sviesto pakelis su nuolaida kainavo 0,99 euro. Tuo metu Lietuvoje toks pat sviestas kainuoja jau 1,99 euro. Juokavome su šeima, kad tokių sviesto kainų jau nematėme gerus metus ar net porą metų“, – pasakojo moteris.
Anot jos, Latvijoje taip pat pigesni buvo bananai ir kalafiorai.
„Bananų kaina Lietuvoje dabar kyla turbūt kas savaitę. O štai Latvijoje jie kainuoja 1,59 euro. Tuo metu Lietuvoje – 1,79 euro. Taip pat patikrinau kalafiorų kainas, juk ši daržovė žiemą tampa prabanga, kartais siekia ir 4 eurus už vieną vienetą. Taigi, Latvijoje kalafioras kainuoja 2,49 euro, o Lietuvoje – jau 2,99 euro.
Agurkų kaina iš viso skiriasi beveik 1 euru. Latvijoje ilgavaisių agurkų kilogramas kainuoja 2,69 euro, o Lietuvoje tokie patys ilgavaisiai – 3,49 euro. Beje, norintys sutaupyti Latvijos „Maximoje“ gali nusipirkti ir trumpavaisių agurkų, jie su nuolaidos kortele kainuoja 1,49 euro“, – kainas vardijo Aistė.
Anot jos, Latvijoje nusipirkus vos kelias prekes jau galima sutaupyti eurą ar kelis.
Taip pat Aistė atkreipė dėmesį, kad Latvijoje kur kas didesniam prekių kiekiui taikomos nuolaidos su Ačiū kortele.
„Lietuvoje taip nėra. Žinoma, būna nuolaidų, tačiau vos kelioms prekių grupėms. Tuo metu Latvijoje tą pačią dieną su nuolaida galima nusipirkti sviesto, sūrio, duonos, mėsos, saldumynų, daržovių ir t. t.“ – vardijo Aistė.
Ji tikino, kad į parduotuves Latvijoje prie progos užsuks ir dažniau.
„Panašų ledo skulptūrų renginį buvo galima aplankyti ir Lietuvoje Taujėnų dvare, ten bilieto kaina suaugusiam perkant internetu siekė 10 eurų, o perkant vietoje jau 13 eurų. Tuo metu Latvijoje vietoje bilietus nusipirkome už 10 eurų. Festivalio vietoje galėjome įsigyti ir karšto vyno, alkoholinis kainavo 4 eurus, o nealkoholinis – 2 eurus. Kainos tikrai mažesnės nei buvo Lietuvoje, ypač kalėdinių mugių metu.
Nusprendėme su šeima Latvijoje savaitgalius leisti dažniau, tuo pačiu galėsime ir apsipirkti“, – pasakojo moteris.
Kainų tarpusavyje nederina
Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktoriaus Mariaus Tilmanato teigimu, nors to paties pavadinimo, tai pačiai verslo grupei priklausančios parduotuvės „Maxima“ veikia visose Baltijos šalyse, tačiau jos veikia kaip savarankiški juridiniai vienetai.
„Kitaip tariant, kiekvienoje šalyje prekybos tinklas veikia tik savo rinkoje, toje šalyje egzistuojančiomis konkurencinės aplinkos sąlygomis.
Tai galioja tiek formuojant kainodaros strategiją, tiek planuojant ir įgyvendinant akcijas tam, kad prekybos tinklas geriausiai patenkintų savo labai skirtingų pirkėjų poreikius bei išliktų lyderiu ypač konkurencingame ir dinamiškame mažmeninės prekybos sektoriuje“, – aiškino direktorius.
Pasak jo, nemažas kainų skirtumas tarp tokių pačių prekių Latvijoje ir Lietuvoje susidaro dėl skirtingų priežasčių.
„Apskritai prekių, produktų ir paslaugų kainas lemia objektyvios aplinkybės pasaulinėse ir vietinėse žaliavų rinkose bei įvairūs veiksniai konkrečioje tos šalies rinkoje: gamybos ir tiekimo kaštai, besikeičiantis darbo užmokestis, mokesčių dydis, derybinė bendrovės galia ir kt.
Ir, nors dėl dalies prekių derybos vykdomos centralizuotai, visos įmonių grupės mastu, visgi dauguma derybų vykdomos lokaliai, konkrečioje šalyje dirbančių specialistų“, – komentavo prekybos tinklo atstovas.
